Kauno Juozo Gruodžio konservatorija

Koordinatės: 54°53′50″ š. pl. 23°54′9.4″ r. ilg. / 54.89722°š. pl. 23.902611°r. ilg. / 54.89722; 23.902611
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°53′50″ š. pl. 23°54′9.4″ r. ilg. / 54.89722°š. pl. 23.902611°r. ilg. / 54.89722; 23.902611

Kauno Juozo Gruodžio konservatorija
Kauno Juozo Gruodžio konservatorija herbas
Kauno Juozo Gruodžio konservatorija herbas
Kauno Juozo Gruodžio konservatorija
Adresas J. Gruodžio g. 6, Kaunas
Direktorius(-ė) Kęstutis Bliujus
Mokinių skaičius 142
Įkūrimo data 1920 m.
Uždarymo data {{{uzdarimo data}}}
Išleista laidų
Pedagogų skaičius 69

Kauno Juozo Gruodžio konservatorija (KJGK, Kauno konservatorija) – gimnazijos tipo mokykla Kaune, valstybės biudžetinė įstaiga, viešasis juridinis asmuo.

Priklausomybės tipas – valstybinė konservatorija. Konservatorijos grupė – bendrojo lavinimo mokykla. Pagrindinė konservatorijos veiklos sritis – formalusis švietimas, pagrindinė veiklos rūšis – bendrasis vidurinis mokymas.

Konservatorija vykdo pagrindinio (2-oji dalis) ir muzikinio ugdymo programą bei vidurinio ir muzikinio ugdymo programą. Steigėjas – LR Švietimo ir mokslo ministerija.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis fasadas
Dekoracija prie įėjimo

1919 m. Juozas Naujalis įkūrė privačią muzikos mokyklą. 1920 m. spalio 1 d. LR Ministrų kabineto nutarimu mokykla suvalstybinta ir įkurta Valstybės Muzikos mokykla. Iki 1933 m. veikė kaip Kauno muzikos mokykla. 1933 m. Juozo Gruodžio iniciatyva įsteigta aukštoji muzikos mokykla – Kauno konservatorija. Veikė 1933–1943 m. ir 19441949 m. Turėjo kompozicijos, vargonų, fortepijono, styginių instrumentų, dainavimo, pučiamųjų instrumentų ir dirigavimo (nuo 1945 m.) klases. Studijos truko 6-8 metus. 1933 m. mokėsi 262 studentai. 1948 m. pavadinta Juozo Gruodžio vardu. 1949 m. Kauno konservatorija ir Vilniaus konservatorija sujungtos į LTSR konservatoriją.

Dėstė Vytautas Bacevičius, Alfonsas Baužinskas, Jonas Bendorius, Povilas Berkavičius, Balys Dvarionas, Vladislava Grigaitienė-Polovinskaitė, Vladas Jakubėnas, Aleksandras Kačanauskas, Jurgis Karnavičius, Albertas Köhelikas, Oreste Marini, Petras Oleka, Vladimiras Ružickis, Jonas Švedas, Juozas Tallat-Kelpša ir kt.

Kauno konservatoriją baigė daugiau kaip 100 muzikos specialistų. Žymesni: kompozitoriai Zigmas Aleksandravičius, Antanas Belazaras, Jonas Bielionis, Antanas Budriūnas, Julius Juzeliūnas, Konradas Kaveckas, Jonas Nabažas, Antanas Račiūnas, Povilas Tamuliūnas, muzikologas Juozas Gaudrimas, pianistai Aldona Smilgaitė-Dvarionienė, Jurgis Karnavičius, dainininkai Veronika Dagelytė, Kazys Gutauskas, Jonas Stasiūnas, Petronėlė Zaniauskaitė, instrumentininkas Povilas Bekeris ir kt.[1]

Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Fortepijono skyrius
  2. Styginių skyrius
  3. Pučiamųjų skyrius
  4. Liaudies instrumentų skyrius
  5. Akordeono skyrius
  6. Dainavimo skyrius
  7. Choro dirigavimo skyrius
  8. Muzikos teorijos skyrius
  9. Bendrojo fortepijono skyrius
  10. Bendrosios teorijos skyrius
  11. Bendrojo lavinimo skyrius
  12. Estrados ir džiazo skyrius[2]

Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kauno muzikos mokykla:

Kauno konservatorija:

Kauno Juozo Gruodžio muzikos mokykla:

Kauno Juozo Gruodžio konservatorija:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kauno Juozo Gruodžio konservatorija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 616 psl.
  2. „Struktūra“. konservatorija.kaunas.lm.lt. Suarchyvuotas originalas 2010-05-29. Nuoroda tikrinta 2009-10-15.
  3. http://www.konservatorija.kaunas.lm.lt/?pm=Apie%20mus&mm=Buv%E6%20vadovai

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]