Rolandas Pavilionis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Rolandas Pavilionis
Pavilionis.jpg
Gimė: 1944 m. liepos 3 d.
Šiauliai
Mirė: 2006 m. gegužės 10 d. (61 metai)
Vilnius
Sutuoktinis(-ė): Marija Aušrinė Pavilionienė
Vaikai:

Šarūnas, Žygimantas

Veikla: filosofas, logikas, politinis bei visuomenės veikėjas
Partija: 1973 m. SSKP,
2004 m. LLDP
Alma mater: 1968 m. Vilniaus universitetas

Rolandas Pavilionis (1944 m. liepos 3 d. Šiauliuose – 2006 m. gegužės 10 d. Vilniuje) – Lietuvos logikas, kalbos filosofas, lingvistas, politinis bei visuomenės veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dirbo Šiaulių dviračių gamykloje, 1962 m. baigė Šiaulių vakarinę darbo jaunimo mokyklą. 1962–1968 m. studijavo Vilniaus universiteto Filologijos fakultete. 19631966 m. tarnavo sovietinėje armijoje. 1968–1971 m. studijavo Ukrainos mokslų akademijos Filosofijos instituto aspirantūroje, apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją.

Nuo 1971 m. dėstė Vilniaus universitete (VU), docentas, 1975–1977 m. filosofijos istorijos ir ateizmo katedros vedėjas. 1977–1978 m. stažavosi Paryžiaus Visuomenės mokslų aukštųjų studijų mokykloje, pas prof. Algirdą Julių Greimą. 1981 m. filosofijos mokslų daktaras. 19821989 m. VU filosofijos istorijos ir logikos katedros vedėjas, nuo 1982 m. profesorius. [1] 1989–1990 m. VU prorektorius, 1990–2000 m. rektorius.

1989–2004 m. Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos garbės prezidentas. 1990 m. Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, nuo 1994 m. tikrasis narys. [2] 1990–2000 m. Tarptautinės universitetų prezidentų asociacijos narys, Europos rektorių konferencijos ir vykdomojo komiteto narys. Nuo 1992 m. Europos menų ir mokslų akademijos narys. 19951996 m. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas.

2006 m. mirė Vilniaus Santariškių klinikose, palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Žmona Marija Aušrinė – VU profesorė. Vyresnysis sūnus Šarūnas – teisininkas, jaunesnysis Žygimantas – diplomatas.

Politinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1997 m. kandidatavo LR Prezidento rinkimuose. 2000–2004 m. ir 2004 m. LR Seimo narys, 2000–2004 m. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, Lietuvos ir Prancūzijos tarpparlamentinių ryšių grupės vadovas. [3][4] Vienas iš Liberalų demokratų partijos (dab. Tvarka ir teisingumas) ideologų ir įkūrėjų, priklausė partijos Senamiesčio skyriui. [5] 2004–2006 m. Europos Parlamento narys, Sąjungos už Tautų Europą frakcijos vicepirmininkas, Kultūros ir švietimo komiteto narys, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto narys-pavaduotojas. [6][7]

Mokslo tyrinėjimo sritys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Logika
  • Loginė semantika
  • Kalbos filosofija

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Язык и логика. – Vilnius: VU, 1975. – 2 d.
  • Kalba. Logika. Filosofija: šiuolaikinės loginės-filosofinės kalbos koncepcijų analizė. – Vilnius: Mintis, 1981. – 239 p.
  • Проблема смысла: современный логико-философский анализ языка. – Москва: Мысль, 1983. – 285 p.
  • Semiotika: darbų rinktinė: autorizuotas vertimas iš prancūzų kalbos / Algirdas Julius Greimas. – Vilnius: Mintis, 1989. – 393 p. – ISBN 5-417-00031-0
  • Voldenas, arba Gyvenimas miške; Apie pilietinio nepaklusnumo pareigą / Henry David Thoreau (vertė iš anglų k.). – Vilnius: Baltos lankos, 1997. – 332 p.: lent. – ISBN 9986-861-14-4
  • Prieš absurdą. – Vilnius: Kultūra, 2000–2004. – 2 kn.
  • Tarp šviesos ir tamsos: 99 etiudai. – Vilnius: Tyto alba, 2000. – 147 p. – ISBN 9986-16-172-X
  • Prasmė ir tapatumas, arba Kelionė į save. – Vilnius: Mokslotyros institutas, 2005. – 268 p. – ISBN 9986-795-36-2
  • Kada tauta tyli: Seime organizuotų konferencijų stenogramos / sud. Algimantas Liekis. – Vilnius: Mokslotyros institutas, 2006. – 189 p.: portr. – ISBN 9986-795-43-5

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]