Dalia Kasčiūnaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dalia Kasčiūnaitė
Gimė 1947 m. balandžio 17 d. (77 metai)
Vilniuje
Veikla Lietuvos tapytoja, grafikė, poetė.
Žymūs apdovanojimai

Dalia Kasčiūnaitė (g. 1947 m. balandžio 17 d. Vilniuje) – Lietuvos tapytoja, grafikė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1972 m. baigė Lietuvos dailės institutą. Nuo 1992 m. dailininkų grupuotės „l“ narė.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu nutapė portretų, peizažų, natiurmortų, vėlesniuoju – abstrakčių kompozicijų („Juodoji tulpė. Pozicija I“ 1996 m., „Geltonas kambarys. Lyja“ 1998 m.), jų ciklų („Skaičiuotė“ 1997 m., „Prisiminimai“ 19801984 m., „Septynios rakto skylutės“ 19921993 m.). Paveiksluose vyrauja poetinė nuotaika, metaforiški vaizdiniai, gausu subjektyvių nuorodų. Plėtoja savitą abstrakcionistinę tapymo manierą – dažnai spontaniška, intuityvia tapysena, jautriais spalviniais niuansais ji formuoja fragmentišką, išcentruotą paveikslo erdvę. Naudoja poetinių tekstų fragmentus, pabrėžia vienos spalvos dominavimą (geltona spalva) arba ryškina grafinį pradą (įbrėžimų, nutrynimų pėdsakai).

Nutapė paveikslų visuomeniniams interjerams: „Vaikystės prisiminimai“ Vilniaus Santariškių ligoninėje (1978 m.), paveikslų ciklai Lietuvos vyriausybės rūmuose (1989 m.), Vilniaus banko Kauno filiale (1999 m.). Sukūrė grafikos kompozicijų, objektų, papuošalų ir kilimų projektų, dekoravo baldų, nuliejo akvarelių, parašė eilėraščių.

Nuo 1973 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (Hamburgas 1990 m., Seulas 1991 m., Kanai 1992 m., Paryžius 1993 m., Sankt Peterburgas, Diuseldorfas 1997 m.). Individualios parodos surengtos Vilniuje 1973 m., 1983 m., 1986 m., 1989 m., 19901998 m., Paryžiuje 1990 m., Čikagoje 1993 m. Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, A. Tretjakovo galerija Maskvoje.[1]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Irena DobrovolskaitėDalia Kasčiūnaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 523 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]