Rugilė Barzdžiukaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Rugilė Barzdžiukaitė
Rugilė Barzdžiukaitė Andrejaus Vasilenko nuotrauka.jpg
Gimė 1983 m. (~36 metai)
Kaunas, Lietuva
Veikla teatro ir kino režisierė, scenografė, operatorė
Žymūs apdovanojimai

2019 m. Auksinis liūtas Venecijos bienalėje
2018 m. Boriso Dauguviečio auskaras
2018 m. Locarno First Feature Swatch Art Peace Hotel Award
2014 m. Auksinis scenos kryžius

Commons-logo.svg Vikiteka Rugilė BarzdžiukaitėVikiteka

Rugilė Barzdžiukaitė (g. 1983 m.) – teatro ir kino režisierė, scenografė, operatorė.

Išsilavinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rugilė Barzdžiukaitė 2006 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) baigė operatoriaus meno, o 2008 m. teatro režisūros bakalauro studijas. 20112013 m. Londono universiteto Goldsmiths koledže studijavo kino dokumentiką ir įgijo audiovizualinio meno magistro laipsnį.

Nuo 2003 m. aktyviai dalyvauja tarptautiniuose seminaruose, kūrybinėse dirbtuvėse, mokymuose. Kaip kviestinė lektorė dėstė Turku meno akademijoje (Suomija). 20152017 m. rezidavo Akademie Schloss Solitude Štutgarte (Vokietija).

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savo kino ir teatro darbuose Rugilė Barzdžiukaitė tyrinėja įtampas tarp objektyvių ir įsivaizduojamų tikrovių. Žaismingai apmąstydama antropocentrišką pasaulėžiūrą, menininkė kelia aktualius žmogiškumo ir žmogaus kaip rūšies klausimus. Rugilės Barzdžiukaitės kūrybai būdinga specifinė dermė tarp humoro ir rimties, paprastumo ir intelektualumo. Dokumentinė reiškinių fiksavimo maniera derinama su apgalvota kūrinių struktūra [1].

Rugilė Barzdžiukaitė yra sukūrusi septynis dokumentinius ir vaidybinius trumpo ir ilgo metro filmus, kaip operatorė dalyvavo kuriant daugiau nei dvi dešimtis filmų. Naujausias pilnametražis dokumentinis darbas „Rūgštus miškas“[2] (2018 m.) paukščio žvilgsniu pasakoja apie turistus, atvykstančius į kormoranų kolonijoje įrengtą apžvalgos aikštelę. Matydami paukščių išmatų išdegintą mišką, žmonės pateikia vis kitokius šio gamtos reiškinio vertinimus. Apokaliptiškas, bet tuo pačiu ironiškas kūrinys parodo skirtingas kultūrines reakcijas bei kelia painius moralinius klausimus [3].

Teatro scenoje su išgrynintos estetikos spektakliu „Hipokampas“[4] Rugilė Barzdžiukaitė debiutavo 2010 m. 20112013 m. kartu su dramaturge Vaiva Grainyte ir menininke Lina Lapelyte sukūrė šiuolaikinę operą „Geros dienos!“[5]. Dešimčiai balsų, elektronikai ir fortepijonui skirtos operos siužetą sudaro prekybos centrų kasininkių mintys – atskiri likimai, slepiami po dirbtinės šypsenos ir mechaniško aptarnavimo kauke – „Laba diena!“, „Ačiū!“, „Geros dienos!“. Su antru bendros kūrybos projektu opera-performansu „Saulė ir jūra“[6] (2017 m.) 2019-aisiais menininkės atstovavo Lietuvai 58-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje ir buvo apdovanotas „Auksiniu liūtu“ [7].

Rugilė Barzdžiukaitė kartu su Dovydu Korba yra įsteigusi kino ir teatro kūrinių prodiuserinę kompaniją „Neon Realism“[8].

Filmografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Dokumentinis filmas „Rūgštus miškas“ (2018), bendrakūrėjas – Dovydas Korba[9]
  • Audiovizualinė instaliacija „Babelio bokštas“ (2015), bendraautorius – Dovydas Korba[10]
  • Trumpametražis dokumentinis filmas „Celebrating the Mask“ (2012)
  • Dokumentinis filmas „Phelophepa“ (2010)
  • Audiovizualinė instaliacija „Įsiveržimai“ (2009)
  • Vaidybinis trumpametražis filmas „Floating“ (angl.) (2006)
  • Trumpametražis dokumentinis filmas „Miestas K“ (2005), bendrakūrėjai – Dovydas Korba, Lukas Brašiškis, Rugilė Andziukevičiūtė
  • Trumpametražis filmas „Ag“ (2004)

Teatro kūriniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Festivaliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Menininkė savo kūrybą pristatė reikšminguose kino festivaliuose bei institucijose, tokiose kaip Lokarno kino festivalis Šveicarijoje, Nacionalinė meno galerija Vašingtone, Amerikos filmų instituto (AFI) festivaliai JAV, Berlyno Volksbühne, HotDocs dokumentinio kino festivalis[14] Kanadoje, „Art of the Real“ festivalis Linkolno centre Niujorke, „DocPoint“ Suomijoje, taip pat Salonikų, Reikjaviko, Tbilisio, Rygos, Jihlavos ir daugelio kitų Europos miestų didžiuosiuose kino festivaliuose.

Bendros kūrybos opera „Geros dienos!“ 2012 m. dalyvavo tokiuose festivaliuose kaip „Auksinė kaukė“ Maskvoje (Rusija), Tarptautiniame Šanchajaus (Kinija) šiuolaikinio teatro festivalyje, muzikos ir teatro festivalyje „Prototype“ [15] Niujorke (JAV), festivaliuose Prancūzijoje „Automne En Normandie“, „NEXT - La Rose Des Vents“, „Le Bateau Feu“, „Passages“, „Horizon“, „EXIT“, „Théâtre en Mai“, taip pat kūrinys rodytas Vokietijoje, Šveicarijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Italijoje, Estijoje, Latvijoje, Ukrainoje. Pastatymus koprodiusavo tokios institucijos kaip Miuncheno Kammerspiele ir Drezdeno valstybinis teatras Vokietijoje. Opera transliuota BBC Radio 3 ir LRT.

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 2005 m. Rugilės Barzdžiukaitės kūryba įvertinama tarptautinėmis stipendijomis ir apdovanojimais.

Kartu su Lina Lapelyte ir Vaiva Grainyte už operą „Geros dienos!“ 2012 m. pelnė tarptautinio teatro instituto organizuojamo konkurso Music Theatre NOW prizą (Jončiopingas, Švedija). 2014 m. už geriausią lietuvių autorių pastatymą menininkėms Lietuvoje įteiktas Auksinis scenos kryžius[16]. Tais pačiais metais pelnyti du Latvijoje vykstančio festivalio „Baltijos teatrai“ konkursinės programos apdovanojimai už „socialinės tikrovės pajautą” ir „dramaturgiją“. 2015 m. Lietuvoje kūrėjos įvertintos Jaunojo menininko premija, taip pat pelnė pagrindinį tarptautinio jaunųjų režisierių festivalio „Fast Forward“ prizą (Braunšveigas, Vokietija). 2018 m. už novatoriškus ir originalius sprendimus menininkės apdovanotos Boriso Dauguviečio auskaru[17].

2018 m. Rugilės Barzdžiukaitės filmas „Rūgštus miškas“ Lokarno kino festivalyje įvertintas „First Feature Swatch Art Peace Hotel“ apdovanojimu[18], o dokumentinių ir trumpametražių filmų festivalyje ZINEBI Ispanijoje menininkei įteiktas didysis prizas už geriausią ilgametražio filmo debiutą[19].

Kartu su Lina Lapelyte ir Vaiva Grainyte 2019 m. pelnė Venecijos meno bienalės „Auksinį liūtą“ už operą-performansą „Saulė ir jūra (Marina)“.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]