Vytautas Kašuba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Vytautas Kašuba
Košuba
Gimė: 1915 m. rugpjūčio 15 d.
Minskas
Mirė: 1997 m. balandžio 14 d. (81 metai)
Niujorkas
Veikla: Lietuvos skulptorius.
Žymūs apdovanojimai:

Vytautas Kašuba (tikroji pavardė Košuba, 1915 m. rugpjūčio 15 d. Minskas1997 m. balandžio 14 d. Niujorkas) – Lietuvos skulptorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žmona Aleksandra Kašubienė. Gimė Minske, kur gyveno per Pirmąjį pasaulinį karą iš Lietuvos pasitraukę tėvai. Grįžusi į Lietuvą, šeima apsigyveno Liudvinave, kiek vėliau persikėlė į Marijampolę. Čia būsimasis skulptorius ir užaugo. Pasimokęs Rygiškių Jono gimnazijoje, perėjo į ką tik atsidariusią Marijampolėje amatų mokyklą ir 1934 m. baigė medžio drožimo klasę. Po metų, kiek padirbėjęs skulptoriaus Juozo Zikaro dirbtuvėje, įstojo ir 1939 m. baigė Kauno meno mokyklą. 1994 m. Vilniaus dailės akademijos garbės daktaras.

19411943 m. Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto Skulptūros studijos dėstytojas, studijos vedėjas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1947 m. atvyko į JAV, iki 1961 m. dirbo baldų dirbtuvėje Niujorke.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kūrybinio kelio pradžioje ukūrė monumentalių skulptūrų, Antrojo pasaulinio karo metais – kamerinių skulptūrų, reljefų („Kalinių išsilaisvinimas“ 1942 m.). Nuo 1952 m. daugiausia kūrė religinės tematikos skulptūras iš medžio, akmens, bronzos. Nuo 1964 m. kūrė reljefus iš švino. XX a. 8-ame dešimtmetyje sukūrė kamerinių skulptūrų (daugiausia moterų portretų, aktų) iš gipso, liedinto akmens, 9-ame dešimtmetyje sukūrė reljefus „Būties kelionė“ (19841987 m.), „Diena iš dienos“ (19841988 m. Kūriniams būdingos apibendrintos formos, stilizacija. Parodose dalyvavo nuo 1937 m., dalyvavo 1939 m. ir 1964 m. Niujorko pasaulinėje parodoje. Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus (daugiau, kaip 250 kūrinių) ir JAV muziejai.[1]

Darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Vytautas Didysis. Niujorko pasaulinė paroda, 1939 m.
  • Obeliskas „Perkūno žirgai“ Vilijampolėje, skirtas Žemaičių plento užbaigimui, 1939 m.
  • Madona su kūdikiu, Nekaltojo Prasidėjimo seserų vienuolynas, Putnamas, Konektikuto valstija, 1954 m.
  • Reljefai „Lietuvos madonos“, Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia, Čikaga, 1955 m.
  • Nukryžiuotasis, Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia, Yst Saint Luisas, Mičigano valstija, 1956 m.
  • Kryžiaus keliai, Šv. Bonaventūros vienuolynas, Saint Bonaventūra, Niujorko valstija, 1960 m.
  • Kryžiaus keliai, Šv. Augustino bažnyčia, Nort Branfordas, Konektikuto valstija, 1962 m.
  • Kryžiaus keliai, Šv. Jokūbo apaštalo bažnyčia, Karmelis, Niujorko valstija, 1963 m.
  • Kryžiaus keliai, Šv. Tomo bažnyčia, Ročesteris, Niujorko valstija, 1963 m.
  • reljefai Vatikano pavilijonui, Niujorko pasaulinė paroda, 1964 m.
  • Šv. Bonaventūra, Šv. Bonaventūros universitetas, Saint Bonaventūra, 1965 m.
  • Nukryžiuotasis, Šv. Elžbietos bažnyčia, Denveris, Kolorado valstija, 1968 m.
  • Lietuvos didžiųjų kunigaikščių medalių ciklas, 1976 m.
  • Medalis Lietuvos Krikščionybės Jubiliejus 1987 m. – [1]
  • Gedimino paminklas Vilniuje, 1992 m.
  • Berankė (skulptūros, sukurtos 1954 m., išdidinta kopija 1966 m.) Europos parkas prie Vilniaus
  • Paminklas Lietuvai, Druskininkai, 1995 m.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • I. Kostkevičiūtė. Žmogus Vytauto Kašubos kūryboje, Vilnius, 1997.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Linas Gedminas. Vytautas Kašuba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 547 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]