Alfred Erich Senn
| Alfred Erich Senn angl. Alfred Erich Senn | |
|---|---|
| |
| Alfredas Erichas Senas Lietuvos Seime | |
| Gimė | 1932 m. balandžio 12 d. Madisonas, Viskonsinas, JAV |
| Mirė | 2016 m. kovo 8 d. (83 metai) Madisonas, Viskonsinas, JAV |
| Tėvai | Alfredas Senas |
| Veikla | istorikas |
| Organizacijos | Viskonsino-Medisono universitetas |
| Pareigos | profesorius |
| Alma mater | Kolumbijos universitetas |
| Žinomas (-a) už | Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys |
| Žymūs apdovanojimai | |
Alfredas Erichas Senas (angl. Alfred Erich Senn; 1932 m. balandžio 12 d. – 2016 m. kovo 8 d.)[1] – JAV istorikas, specializavęsis Rytų Europos bei Baltijos šalių politinėje istorijoje.[2] Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys, vienas žymiausių Lietuvos XX amžiaus istorijos tyrinėtojų.[3]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]A. E. Seno tėvas – šveicarų filologas Alfredas Senas, 1921 m. persikėlęs į Lietuvą bei dėstęs Kauno universitete.[4] Motina – lietuvė Marija Eva Vedlugaitė; tėvai susituokė Lietuvoje 1923 m., o 1931 m. persikėlė gyventi į JAV.[2][4]
A. E. Senas 1958 m. baigė Kolumbijos universitetą ir apgynė daktaro disertaciją „The Emergence of Modern Lithuania“ (Lietuvos valstybės atkūrimas 1918–1920 m.). 1959 m. buvo išleista kaip atskira knyga, kuri Vakarų šalių visuomenėms pristatė iki tol mažai žinotą Lietuvos istoriją.[5] 1958 m. Hanterio koledžo lektorius, 1958–1960 m. Rutgerso universiteto Niuarko menų ir mokslų koledžo istorijos dėstytojas, 1959–1960 m. Fordhemo universiteto Šiuolaikinės Rusijos studijų instituto bendradarbis, 1960–1961 m. Rutgerso universiteto asistuojantis dėstytojas, 1960 m. Prinstono universiteto lektorius, 1961 m. Fordhemo universiteto dėstytojas, 1961–1965 m. Viskonsino universiteto istorijos dėstytojas, 1965–1967 m. asocijuotas profesorius, 1967–1998 m. Viskonsino-Medisono universiteto profesorius, vėliau profesorius emeritas. 1996 m. ir 1999–2000 m. Vytauto Didžiojo universiteto vizituojantis profesorius.[6] Mėnraščio „Akiračiai“ redakcinės kolegijos narys.[7]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- The Emergence of Modern Lithuania. New York: Columbia Univ. Press, 1959. Translated: Lietuvos valstybės atkurimas, 1918–1920. Serija: Lietuvos istoriografija, Vilnius: Mokslo ir encyklopedijų leidykla, 1992.
- The Great Powers, Lithuania and the Vilna Question, 1920–1928. Leiden: E. J. Brill, 1966. 239 pp.
- The Russian Revolution in Switzerland, 1914–1917. Madison: Univ. of Wisconsin Press, 1971. 250 pp.
- Diplomacy and Revolution: The Soviet Mission to Switzerland, 1918. Notre Dame: Univ. of Notre Dame Press, 1974. 221 pp.
- Nicholas Rubakin: A Life for Books. Newtonville MA: Oriental Research Partners, 1977. 79 pp.
- Jonas Basanavičius: The Patriarch of the Lithuanian National Renaissance. Newtonville MA: Oriental Research Partners, 1980. 93 pp.
- Assassination in Switzerland: The Murder of Vatslav Vorovsky. Madison: Univ. of Wisconsin Press, 1981. 219 pp.
- Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: Music of the Spheres (with John Bowlt and Danutė Staškevičius). Newtonville MA: Oriental Research Partners, 1986. 121 pp.
- Lithuania Awakening. Los Angeles: University of California Press, 1990. 294 pp. + 32 illustrations. Translated into Lithuanian as Bundanti Lietuva. Vilnius: Mokslas, 1992. 189 pp. 2d English printing, with new Introduction, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų institutas, 2002. 287 pp.: Text on line.
- Gorbachev’s Failure in Lithuania. New York: St. Martin’s Press, 1995. 188 + xx pp. Awarded AABS Edgar Anderson Presidential Prize, 1996. Translated: Gorbačiovo nesekmė Lietuvoje. Vilnius: Baltos lankos, 1997. 186 + xx pp.
- Lithuania in European Politics: The Years of the First Republic, 1918–1940 (with Alfonsas Eidintas and Vytautas Žalys). New York: St. Martins Press, 1997. 249 pp. Reissued in paperback, 1999.
- Power, Politics, and the Olympic Games. Champaign IL: Human Kinetics, 1999. 313 + xx pp.
- Chinese translation published by Sports University, Beijing, 2008.
- A Research Seminar in Black and White. Kaunas LT: VDU, 2004. 226 pp.
- Sportsworld USSR – 1988. Kaunas LT: VDU, 2005.
- Foreign Correspondent: Henry Shapiro in Moscow, 1932–1972. Kaunas LT: VDU, 2006.
- Lithuania 1940: Revolution from Above. Amsterdam: Rodopi, 2007.
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 2004 m. – Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžius
- Lietuvos diplomatijos žvaigždė
- Darbas „Gorbačiovo nesėkmė Lietuvoje“ buvo apdovanotas Amerikos Baltijos studijų asociacijos įsteigta Edgaro Andersono prezidentine premija.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Alfred Erich Senn. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-04-09. Nuoroda tikrinta 2025-09-25.
- ↑ 2,0 2,1 „Alfred E. Senn (1932 – 2016)“. UW Madison - Department of History. 2016-03-08. Nuoroda tikrinta 2025-09-25.
- ↑ Nepriklausomybė – daugiau išbandymas negu teisė. XXi amžius, 2005 m. gegužės 25 d., Nr. 10 (103) Archyvuota kopija 2015-06-04 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 4,0 4,1 Benson, Morton (1978). „In Memoriam: Alfred Senn“. A Journal of Onomastics. 26 (3): 285–286. doi:10.1179/nam.1978.26.3.285.
- ↑ „Mirė garsus istorikas A. E. Sennas“. Delfi. 2016-03-08. Nuoroda tikrinta 2025-09-25.
- ↑ Alfred Erich Senn. Curriculum Vitae. Vytauto Didžiojo universitetas. Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 14 psl.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Virtuali paroda, skirta Alfredo Ericho Senno 80-osioms gimimo metinėms Archyvuota kopija 2012-05-31 iš Wayback Machine projekto.