Justė Janulytė
Justė Janulytė | |
---|---|
Gimė | 1982 m. gegužės 1 d. Vilnius |
Veikla | kompozitorė, muzikologė |
Alma mater | Lietuvos muzikos ir teatro akademija |
Žymūs apdovanojimai | |
Justė Janulytė (g. 1982 m. gegužės 1 d. Vilniuje) – lietuvių kompozitorė, muzikologė. Gyvena Italijoje.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje mokėsi fortepijono, chorinio dirigavimo, muzikos teorijos, iš Broniaus Kutavičiaus gavo kompozicijos pradmenis. 2006 baigė bakalauro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), kur studijavo Osvaldo Balakausko kompozicijos ir Gražinos Daunoravičienės muzikos teorijos klasėse. 2004–2005 m. studijavo Milano konservatorijoje (Conservatorio Giuseppe Verdi), Alessandro Solbiati kompozicijos klasėje. 2006 m. baigė LMTA kompozicijos magistrantūrą. 2002–2006 m. tobulinosi meistriškumo kursuose Europos šalyse. Nuo 2006 m. dėstė LMTA šiuolaikinės muzikos kalbą.
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]J. Janulytė kuria simfoniniam orkestrui, styginių kvartetui, vienarūšių instrumentų ir kitiems ansambliams, chorui. Sukūrė projektų kartu su vizualiųjų menų atstovais. Kūriniai buvo atlikti tarptautiniuose festivaliuose Europos šalyse, JAV ir Kanadoje. Muzikos kūriniai pasižymi faktūros, dinamikos, tembro lėta kaita, minimalizmo ir garso skambesio (stiprumo, tembro) transformacija. Rašo muzikos publicistikos ir kritikos straipsnius.
Žymesni kūriniai:
- „Balta muzika“ (2004) ir „Naktų ilgėjimas“ (2009) styginių orkestrui
- „Krintančio sniego tyla“ 2 fortepijonams (2006)
- „Akvarelė“ mišriam chorui (2007; I vieta UNESCO Tarptautinėje kompozitorių tribūnoje, jaunimo kategorijoje, 2009)
- „Tekstilė“ simfoniniam orkestrui (2008)
- „Smėlio laikrodžiai“ 4 violončelėms, elektronikai, vaizdo ir šviesos instaliacijai (2010)
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už vizualiųjų metaforų muzikinį įprasminimą (2017)