Inesa Linaburgytė
| Inesa Linaburgytė | |
|---|---|
| Gimė | 1966 m. balandžio 10 d. Klaipėdoje |
| Veikla | Lietuvos dainininkė (dramatinis sopranas). |
| Žymūs apdovanojimai | |
Inesa Linaburgytė (g. 1966 m. balandžio 10 d. Klaipėdoje) – Lietuvos dainininkė (dramatinis sopranas).
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1992 m. baigė Lietuvos muzikos akademiją, V. Daunoro ir N. Mameniškienės mokinė. Nuo 1992 m. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė. Dainavo su kameriniais ir simfoniniais orkestrais. Gastroliavo Rytų Europos teatruose, Ispanijoje, Japonijoje, JAV, Olandijoje, Taivane.[1]
Vaidmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Adaldžiza – Vinčencas Belinis. „Norma“
- Amneris, Azučena, Amelija – Džiuzepė Verdis. „Aida“, „Trubadūras“, „Kaukių balius“
- Turandot, Toska – Džakomas Pučinis. „Turandot“, „Toska“
- Karmen – Žoržas Bizė. „Karmen“
- Grafienė – Piotras Čaikovskis. „Pikų dama“
- Bronius Kutavičius. „Lokys“
- Marina – Modestas Musorgskis. „Borisas Godunovas“
- Santuca – Pietras Maskanis. „Kaimietiška garbė“
- Zyglindė – Richardas Vagneris. „Valkirija“
Koncertinės mecosoprano partijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Liudvigas van Bethovenas. IX simfonija, „Missa solemnis“
- Gustavas Maleris. I, III simfonijos
- Georgas Frydrichas Hendelis. oratorija „Mesijas“
- Morisas Ravelis
- Volfgangas Amadėjus Mocartas
- Francas Šubertas
- Džiuzepė Verdis. „Requiem“
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1994 m. jaunųjų dainininkų konkurso (Ryga) diplomantė
- 1996 m. konkurso „Verdi balsai“ (Italija) prizas (koncertinė kelionė į Japoniją)
- 2004 m. Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžius
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vidutis Bakas. Inesa Linaburgytė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 394 psl.
