Vytautas Bložė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vytautas Petras Bložė
Gimė 1930 m. vasario 9 d.
Baisogala
Mirė 2016 m. gruodžio 31 d. (86 metai)
Kaunas
Palaidotas (-a) Antakalnio kapinėse
Veikla Lietuvos poetas, dainų tekstų autorius, vertėjas.
Žymūs apdovanojimai

Vytautas Petras Bložė (1930 m. vasario 9 d. Baisogaloje – 2016 m. gruodžio 31 d. Kaune) – Lietuvos poetas, dainų tekstų autorius, vertėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Kėdainių, Šeduvos gimnazijose. Dėl tėvų tremties į Sibirą mokslus nutraukė. Dirbo montuotoju, buhalteriu. 1949 m. Kaune išlaikė egzaminus. Vilniaus pedagoginiame universitete studijavo rusų filologiją. Dirbo Valstybinėje meninės literatūros spaustuvėje (dab. „Vaga“). 1966–1971 m. jo kūryba nebuvo spausdinama. 1975 m. persikėlė į Švendubrę prie Druskininkų, po žmonos mirties – į Kauną.[2]

Apie V. Bložę dokumentinį filmą „Švendubrės šamanas“ sukūrė Vytautas V. Landsbergis.[3]

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ankstyvuosiuose lyriniuose eilėraščiuose, sukurtuose šeštajame dešimtmetyje Naktigonio slapyvardžiu, (išspausdinti knygoje „Sename dvarely“ 1994 m.) atsispindi pokario tragizmas. Rinkiniuose „Septyni šienpjoviai“, „Nesudegantys miestai“ ryškus posūkis į avangardizmą. Jo poezijoje pasaulis suvokiamas kaip įvairialypė vienovė, derinami skirtingi stiliai, gausu alogiškų asociacijų, netikėtų žodžių ir prasmių sandūrų, ryški poezijos ir prozos sintezė. Poemoje „Miko Kėdainiškio laiškai sau pačiam…“ montažo principu jungiami perkurti mitų ir folkloro motyvai, įterpta istorinių veikalų citatų. Lyrinių poemų rinkinyje „Noktiurnai“, poemoje „Ruduo“ praeitis ir dabartis susipina į vientisą pasakojimą. Poezijos rinkinys „Visai ne apie tai“ pasižymi rytietišku minimalizmu. Kūrybai būdinga epiškumo ir lyriškumo dermė, etinis patosas, tautinė savimonė. Jo eilėraščių išversta į rusų, ukrainiečių, latvių, lenkų, anglų ir kt. kalbas. Parašė dainų tekstų (rinkinys „Dainos“).

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Septyni šienpjoviai, 1961 m.
  • Nesudegantys miestai, 1964 m.
  • Iš tylinčios žemės, 1966 m.
  • Žemės gėlės, 1971 m.
  • Poezija, 1974 m.
  • Dainos, 1976 m.
  • Polifonijos, 1981 m.
  • Sena laužavietė, 1982 m.
  • Žmonės, 1984 m.
  • Miko Kėdainiškio laiškai sau pačiam ir kiti nežinomi rankraščiai, rasti senų griūvančių namų pastogėje, 1986 m.
  • Noktiurnai, 1990 m.
  • Sename dvarely, 1994 m.
  • Ruduo, 1996 m.
  • Visai ne apie tai, 1998 m.
  • Tuštuma, 2001 m.
  • Prieš išskrendant man ir tau, 2003 m.[4]

Vertimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Dalia ŠalkauskytėVytautas Bložė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 297 psl.
  2. http://lzinios.lt/lzinios/print.php?idas=132963[neveikianti nuoroda]
  3. http://www.lfc.lt/lt/Page=MovieList&ID=1363&GenreID=455&Y=&C=%C5%A0
  4. Vytautas Petras Bložė. Rašyk.lt
  5. Vytautas BložėLietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis, 193 psl.