Mindaugas Urbaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Mindaugas Urbaitis
Gimė 1952 m. birželio 1 d. (68 metai)
Kaunas, Lietuvos TSR
Veikla kompozitorius, pedagogas
Pareigos profesorius
Alma mater Lietuvos konservatorija
Žymūs apdovanojimai

Auksinis scenos kryžius (2018 m.)

Mindaugas Urbaitis (g. 1952 m. birželio 1 d. Kaune) – Lietuvos kompozitorius, pedagogas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1952 m. birželio 1 d. Kaune. 1977 m. baigė Lietuvos konservatoriją Juliaus Juzeliūno klasėje. Nuo 1975 m. dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, nuo 2000 m. dar dėsto Vilniaus dailės akademijoje, Kazimiero Simonavičiaus universitete (nuo 2015 m.). 2000–2009 m. Čiurlionio menų gimnazijos mokytojas. 2011–2012 m. dar dėstė Mykolo Romerio universitete, 2013–2014 m. – Klaipėdos universitete. 2011 m. suteiktas profesoriaus vardas. Skaito paskaitas apie Europos muziką po 1945 metų, XX a. JAV muziką ir naująsias kompozicijos technikas.

19791996 m. – Lietuvos kompozitorių sąjungos Valdybos narys, 19911996 m. – pirmininkas. 19911994 m. – LATGA-A (Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros) viceprezidentas, 19941996 m. – prezidentas. Pasaulio kino muzikos akademijos narys (nuo 2001 m.).[1]

19911995 m. rengė tarptautinius naujosios muzikos festivalius „Gaida“. Kartu su Šarūnu Naku veda radijo laidų ciklus apie naująją muziką – „Modus“.

Kūrybos bruožai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaip kompozitorius debiutavo 8-ajame dešimtmetyje. Pasižymėjo radikaliai minimalistine estetika, nauja to meto lietuviškajai muzikinei aplinkai. Deklaratyvi simpatija amerikietiškajai minimalistinės muzikos tradicijai nulėmė kompozitoriaus muzikos ypatybes – ypatingą grynumą, skaidrumą, vientisumą, discipliną. To laikotarpio Urbaičio kūriniams būdingas ypatingas racionalumas, integralumas ir grynumas, kuris galėtų būti lyginamas su tam tikrai ornamentais ar geometrinėmis abstrakcijomis. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje Urbaičio muzikinė kalba tapo mažiau asketiška, kompozitorius savo kompozicijas ėmė konstruoti pasiremdamas tam tikrais atpažįstamais praeities kompozitorių (Bacho, Mozarto, Bramso, Bruknerio, Vagnerio, Piacolos) muzikos motyvais.[2]

Kūriniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miuziklai
  • Dainuojantis ir šokantis mergaitės vieversėlis (1978 m.)
Baletai
  • Pastabos ir komentarai C. Saint‑Saёnso „Žvėrių karnavalui“ (1984 m.)
  • Acid City (2002 m.)
  • Procesas (2017 m.)
Operos
  • Auksinio berniuko sapnas (1986 m.)
Kūriniai orkestrui
  • Concerto piccolo (1975 m.)
  • Lietuvių liaudies muzika styginių orkestrui (1990 m.)
  • Bruckner-Gemälde (1997 m.)
  • Fanfara Vilniaus festivaliui (1999 m.)
Kūriniai styginių orkestrui
  • Hommage à J. J. (2001 m.)
  • Hard Talk (2010 m.)
Kūriniai simfoniniam orkestrui
  • Lacrimosa (2000 m.)
Kūriniai kameriniam ansambliui
  • Invencijos 3–5 obojams (1976 m.)
  • styginių kvartetas (1977–1978 m.)
  • trio melodiniams instrumentams (1982 m.)
  • Bachvariationen I 4 smuikams (1988 m.)
  • Bachvariationen II 6 violončelėms (2000 m.)
  • Der Fall Wagner fleitai, smuikui ir violončelei (1999 m.)
  • fleitai, altui ir klavesinui (2003 m.)
  • fleitai, gitarai ir altui (2005 m.)
  • vargonams (2009 m.)
  • Ramybė fortepijonui ir styginių kvartetui (2000 m.)
  • fortepijonui ir styginių kvartetui arba styginių orkestrui (2001 m.)
  • Capricci fleitai, altui ir klavesinui (2006 m.)
Vokaliniai kūriniai
  • Trys raudos mecosopranui ir fortepijonui (1969 m.)
  • Dvi rugiapjūtės dainos mecosopranui ir styginių kvartetui (1970 m.)
  • Meditacija sopranui ir fortepijonui (1971 m.)
  • Užsklanda sopranui ir fortepijonui (1972 m.)
  • Ars poetica mecosopranui, fleitai, obojui, klarnetui, valtornai ir fagotui (1974 m.)
  • Meilės daina ir išsiskyrimas sopranui ir vėluojančiai sistemai (1979 m.)
  • Resignatio sopranui ir styginių kvartetui (1993 m.)
  • Resignatio sopranui, fleitai, klavesinui ir altui (2002 m.)
  • Lacrimosa mišriam chorui (1994 m.)
  • Celebrato te, Domine (1996 m., II versija 2002 m.)
  • Schlussstück (1998 m.)
  • Išėjau – žiūriu sopranui arba tenorui ir fortepijonui (1999 m., II versija 2006 m.)
  • Albumo lapeliai mišriam chorui ir vargonams ad libitum (5 dedikacijos F. Glasui, 1984 m.)
  • Šiaurės Jeruzalės knyga (2001 m.)
  • Trys liturginiai chorai mišriam chorui (2005 m.)
  • Behold, My Love sopranui, fleitai, altui ir klavesinui (2010 m.)
  • Varom sutartines, varom! moterų balsams ir instrumentiniam ansambliui (2011 m.)
  • Pričkaus pamokymai mišriam chorui (2014 m.)

Taip pat M. Urbaitis kuria muziką televizijos, kino filmams ir dramos spektakliams.

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Mindaugas Urbaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015
  2. Kūryba