Vytautas Martinkus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vytautas Martinkus
2017 m.
Gimė 1943 m. gegužės 28 d. (80 metų)
Jerubiškiai, Jurbarko valsčius
Sutuoktinis (-ė) Violeta Kamilė Bazaraitė
Vaikai Lina Martinkutė
Milda Martinkutė (Paliulienė)
Veikla prozininkas, literatūrologas, literatūros kritikas, meno filosofas, pedagogas, visuomenės veikėjas
Partija SSKP 1979–1989
LKP 1989–1990
Alma mater KPI

Vytautas Martinkus (g. 1943 m. gegužės 28 d. Jerubiškiuose, Jurbarko valsčius) – inžinierius, filosofas, Lietuvos rašytojas (prozininkas, eseistas), literatūros kritikas, literatūrologas, pedagogas, visuomenės veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išsilavinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1960 m. baigė Eržvilko vidurinę mokyklą, 1960–1965 m. studijavo Kauno politechnikos institute, įgijo inžinieriaus elektriko specialybę. 1971 –1974 m. m. – Filosofijos, teisės ir sociologijos skyriaus prie Istorijos instituto doktorantas. 1981 m. Vilniaus universitete apgynė disertaciją „Inžinerinė kūryba kaip sociologijos problema” filosofijos mokslų kandidato laipsniui įgyti (nostrifikuotas 1993 m. socialinių mokslų daktaro laipsnis). 2011 m. Lietuvos edukologijos universiteto Senatas suteikė humanitarinių mokslų profesoriaus vardą. Nuo 2012 m. – Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (literatūra).

Karjera[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1960–1962 m. dirbo elektriku Kauno elektros tinkluose, 1964–1970 m. Žemės ūkio projektavimo institute ėjo techniko, inžinieriaus, grupės vadovo pareigas. 1966–1971 m. m. – Kauno politechnikos instituto filosofijos katedros asistentas, 1974– 1982 m.m. Lietuvos SSR rašytojų rašytojų sąjungos Kaunos skyriaus atsakingasis sekretorius, 1982 –1986 m. m. – Kauno poltechnikos instituto filosofijos katedros docentas, 1986–1988 m. m. – Lietuvos SSR rašytojų sąjungos valdybos sekretorius, 1988 –1989 – Lietuvos SSR rašytojų sąjungos valdybos pirmininkas, 1989 –1994 m. m. – Lietuvos rašytojų sąjungos ir jos valdybos pirmininkas.

1994–2008 m. m. – Vilniaus pedagoginio universiteto lietuvių literatūros katedros docentas, 1999–2008 m. m. šios katedros vedėjas, nuo 2008 m. – ėjo profesoriaus pareigas, nuo 2011 m. – Lietuvių ir lyginamosios literatūros katedros profesorius. 1998–2012 m.m. LEU tęstinio mokslo leidinio ,,Teksto slėpiniai" vyr. redaktorius ir sudarytojas, literatūrologinės teksto analizės laboratorijos vadovas. LEU mokslo darbų žurnalo „Žmogus ir žodis” redakcinės kolegijos narys, tęstinio mokslo darbų leidinio „Teksto slėpiniai” redkolegijos narys ( nuo 2012 m.), Lietuvos lyginamosios literatūros asociacijos narys (2005-2007, nuo 2012 m. iki dabar – kolegijos narys), Europos lyginamųjų literatūros studijų tinklo (European Network of Comparative Literatures) narys (nuo 2005 m.). Mokslinių interesų sritis – literatūra, literatūros estetika, meno filosofija, vertybių teorija.

Literatūrinė kūryba, kultūrinė visuomeninė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmosios literatūrinių kūrinių publikacijos literatūrinėje spaudoje paskelbtos 1965 m. Pirmoji knyga (apsakymų rinkinys „Loterija“ ) – 1969 m. Išleisti trys novelių ir trys apysakų rinkiniai, šeši romanai, poetinės eseistikos rinkinys. Prozai būdinga „polinkis į universalius apibendrinimus, įvairų konvencijų (mimetiškos, paraboliškos, faktografinės) derinimas, keliais lygmenimis išsišakojusi fabula, loginėmis konstrukcijomsi besiremianti kompozicija, įvairių funkcinių stilių samplaika“.[1] Išvertė iš rusų kalbos Vladimro Zazubrino apysaką „Skiedra“ (1990). Prozos kūrinių (romanų, apysakų, novelių, esė) išversta į 14 užsienio kalbų. Lietuvos SSR rašytojų sąjungos narys nuo 1971 m. Rašytojų sąjungos valdybos narys 1976 – 1989 m.m., Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos narys 1989 – 2008 m. m. ir nuo 2012 m. 1990–2005 m. dalyvavo rengiant Lietuvos Respublikos kultūros politikos nuostatų, Autorių teisių, Kultūros rėmimo fondo, Meno kūrėjų ir jų organizacijų statuso įstatymų projektus. 1995 – 2005 m. m. Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas. 2002- 2004 m. m. buvo Europos menininkų tarybos (European Council of Artists) vykdomojo komiteto narys. 1990–2010 m. m. – įvairių visuomeninių komisijų, komitetų ir tarybų narys. Šiuo metu – kultūros žurnalo „Santara“, almanacho „Varpai“ redkolegijų narys, Baltijos ansamblėjos premijos nacionalinės komisijos narys, Vyriausybės kultūros ir meno premijų komisijos pirmininkas.

Bibliografija (grožinės literatūros knygos, mokslo monografijos, straipsnių ir esė rinkiniai)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Loterija: apsakymai. – Vilnius: Vaga, 1969.
  • Akmenys: romanas. – Vilnius: Vaga, 1972.
  • Rotušės laikrodžio vagis: apsakymai . – Vilnius: Vaga, 1974.
  • Vėtrungė šeimos šventei: apysakos. – Vilnius: Vaga, 1978.
  • Lašai: Rašmenys ant klepsidros Autų gatvėje: romanas. – Vilnius: Vaga, 1980.
  • Medžioklė draustinyje: romanas. – Vilnius: Vaga, 1983.
  • Nebausti prapultimi amžina: apysakos, Vilnius: Vaga, 1987
  • Negęsta žvaigždė paukščio pėdoje: romanas. – Vilnius: Vaga, 1988.
  • Simonija: romanas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1997.
  • Gabatos knyga: poetinė eseistika. – Kaunas: Santara, 1999.
  • Literatūra ir paraliteratūra: straipsnių ir esė rinkinys. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003.
  • Intelektinės metaforos tikrovė Juozo Grušo kūryboje: metodinė priemonė Lituanistikos fakulteto lietuvių filologijos studentams. – Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2004.
  • Šuns mazgas: apysakos. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005.
  • Žemaičio garlėkys: istorinis romanas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009.
  • Estetinė literatūros gyvybė: Aksiologinis šiuolaikinės lietuvių prozos spektras: mokslo monografija. – Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2010.
  • Aktualūs meno filosofijos klausimai: metodinė priemonė filologijos studentams. – Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2011.
  • Vertybinė šiuolaikinės lietuvių literatūros samprata: apžvalga. – Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2011.
  • Dvylika lieptų: kalendorinės novelės. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011.
  • Estezė ir vertinimai : esė apie literatūros kūrinio pajautą, straipsniai ir recenzijos.Vilnius: Edukologija, 2013
  • Lietuviškumo ribos: Tautinių vertybių kaita XX amžiaus pabaigos – XXI amžiaus pradžios lietuvių (e)migrantų literatūroje: monografija. (Su bendraautoriais). Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2013.
  • Tavo bažnyčios rūsys : romanas. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1985 m. LSSR valstybinė premija (už romaną „Medžioklė draustinyje”)
  • 1999 m. Juozo Paukštelio literatūrinė premija (už romaną „Simonija”)
  • 2003 m. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai” Karininko kryžius
  • 2004 m. LR Vyriausybės kultūros ir meno premija
  • 2008 m. Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos apdovanojimas „LATGA-A Aukso žvaigždė”
  • 2010 m. Liudo Dovydėno literatūrinė premija (už istorinį romaną „Žemaičio garlėkys”)
  • 2011 m. Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija (už monografiją „Estetinė literatūros gyvybė”)
  • 2012 m. Lietuvos mokslų akademijos vardinė Vinco Krėvės mokslo premija (už darbų ciklą „Vertybinė šiuolaikinės lietuvių prozos samprata”)
  • 2013 m. LR Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk
  • 2013 m. Vilniaus miesto savivaldybės padėkos raštas
  • 2013 m. Nominuotas nacionalinei Kultūros ir meno premijai (už apysakų dilogiją „Šuns magas”, romaną „Žemaičio garlėkys” ir kt. knygas)
  • 2013 m. Jurbarko rajono savivaldybės ženklas „Už nuopelnus Jurbarko karštui”
  • 2014 m. Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotas medalis
  • 2018 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algis Kalėda. Martinkus Vytautas. Lietuvių literatūros enciklopedija. – Vilnius: lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001, p. p. 315-316
  • Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, p. 358.
  • Imelda Vedrickaite. Martinkus Vytautas, in 300 Baltic Writer: Estonia, Latvia, Lithuania: A reference guide to authors and their works. – Vilnius: Institute of Lithuanian Literature and Folklore, 2009, p. p. 195-197.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Petras Bražėnas, Pabūti prisiekusiojo vaidmenyje. Amžininkai ir bendraamžiai; Studija, straipsniai, recenzijos. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010, p. 225-246.
  • Aleksandras Krasnovas, Sugrįžęs aidas: žmogaus ir pasaulio ribos Vytauto Martinkaus prozoje. Darbai ir dienos, 2002,, t. 29, p. p. 107-116.
  • Daiva Litvinskaitė, The Postcolonial Subject in Vytautas Martinkus’ Novel Negęsta žvaigždė paukščio pėdoje, Lituanus, vol. 54, no 3, 2008, p.p. 50–59.
  • Jūratė Sprindytė, Struktūros žmogus (recenzija: Vytautas Martinkus, Dvylika Lieptų: kalendorinės novelės. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011), http://www.tekstai.lt/zurnalas-metai/7052-jurate-sprindyte-strukturos-zmogus

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]