Vidmantas Žiemelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vidmantas Žiemelis
Gimė 1950 m. gruodžio 4 d. (73 metai)
Gališkės, Molėtų rajonas
Sutuoktinis (-ė) Sigita Marytė Karpytė
Laima Liucija Andrikienė
Jolanta Žiemelienė
Vaikai Gediminas Žiemelis
Jurgita Žiemelytė-Lukauskienė[1]
Veikla Teisininkas, politikas
Organizacijos LR VRM (1996–1998)
Pareigos Ministras
Partija 1976 m. Komunistų partija
1993 m. TS
1999 m. TLP
2001 m. LDS
2003 m. TSLK
2010 m. KP
2013 m. DP
Išsilavinimas Daktaras (2011)
Alma mater MRU
Žymūs apdovanojimai

Lietuvos nepriklausomybės medalis (2000) [2]

Vidmantas Žiemelis (g. 1950 m. gruodžio 4 d. Gališkėse, Molėtų rajonas) – sovietinis ir Lietuvos teisininkas, politikas. 1996–1998 m. LR Vidaus reikalų ministras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė ir užaugo mokytojų šeimoje. 1952–1964 m. gyveno Dauguose. Nuo 1957 m. mokėsi Daugų vidurinėje mokykloje, 1968 m. baigė Vilniaus 1-ąją mokyklą-internatą.[3] 1969–1971 m. dirbo darbininku statybos organizacijose. 1971–1973 m. tarnavo sovietų armijoje Kalugoje.

1973–1981 m. dirbo gamybiniame susivienijime „Lietuvos buitinė chemija“: aparatininku, laboratorijos inžinieriumi, juriskonsultu, kadrų rengimo sektoriaus viršininku. 1977 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto vakarinį skyrių, įgijo teisininko kvalifikaciją.

1981–1985 m. Vilniaus transporto prokuratūros prokuroro padėjėjas. 1985–1990 m. LSSR prokuratūros Bendrosios priežiūros skyriaus prokuroras. 1989 m. kartu su kitais bendradarbiais LSSR prokuratūroje įsteigė Sąjūdžio grupę. 1989–1990 m. Vilniaus miesto Sąjūdžio tarybos narys.

1990 m. vasario mėn. remiamas Sąjūdžio išrinktas LR Aukščiausiosios Tarybos deputatu.[4] 1992–2000 m. ir 2004–2012 m. LR Seimo narys. 1996–1998 m. LR Vidaus reikalų ministras.

2001–2004 ir nuo 2012 m. advokatų kontoros „V. Žiemelis, A. Valys ir partneriai“ advokatas.

2012 m. aktyvus Visagino AE priešininkas, vienas referendumo dėl naujos atominės elektrinės statybos organizatorių.[5]

Vienas iš Lietuvos teisininkų draugijos atkūrimo iniciatorių.

Partinė karjera =[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1976–1990 m. Komunistų partijos narys. 1990 m. įsijungė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį.

1993–1999 m. TS-LKD narys, pašalintas iš partijos.

1999 m. gruodį su tuometine sutuoktine Laima Andrikiene įsteigė Tėvynės liaudies partiją.[6]

2002 m. išrinktas Lietuvos dešiniųjų sąjungos, suvienytos iš keturių politinių partijų, pirmininku. 2003 m. Lietuvos dešiniųjų sąjungai prisijungus prie TS-LKD išrinktas TS-LKD pirmininko pavaduotoju. Nuo 2010 m. Krikščionių partijos narys.[7]

2013 m. Krikščionių partijai susijungus su Darbo (leiboristų) partija, tapo jungtinės Darbo partijos nariu, išrinktas šios partijos prezidiumo nariu.[8][9]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Politinis postas
Prieš tai:
Virgilijus Vladislovas Bulovas
Lietuvos vidaus reikalų ministras
19961998 m.
Po to:
Stasys Šedbaras