Ksenija Jaroševaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ksenija Jaroševaitė
Gimė 1953 m. lapkričio 17 d. (70 metų)
Kaune
Sutuoktinis (-ė) Vladas Urbanavičius[1]
Veikla skulptorė
Žymūs apdovanojimai
„Gulinti“, Jeruzalės skulptūrų sodas

Ksenija Jaroševaitė (g. 1953 m. lapkričio 17 d. Kaune) – Lietuvos skulptorė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1977 m. baigė Lietuvos dailės institutą. Sukūrė skulptūrų interjerams ir atviroms erdvėms. Skulptūroms naudojamas medis, granitas, marmuras, bronza arba aliuminis. Pagrindinis vaizdavimo objektas – žmogus. Nuo devintojo dešimtmečio kuria religinės tematikos skulptūras – šventųjų, piligrimų atvaizdus. Figūrinę vaizduoseną derina su abstrakčiosios dailės stilistika. Kūriniai aptakių formų, subtilios modeliuotės, taikios, ramios, metafiziškos nuotaikos, juose kartais iškalti religinio turinio tekstai.

Nuo 1976 m. dalyvauja parodose, nuo 1978 m. – skulptūros simpoziumuose Lietuvoje ir užsienyje. Individualios parodos surengtos Vilniuje 1990 m., 1994 m., 2000 m., 2003 m., Ein Verede, Izraelis, 1998 m., Kaune 2003 m., Juodkrantėje 2004 m. Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus.

Iliustravo, apipavidalino knygų (Klara Asyžietė: Laiškai, regula ir testamentas 1995 m.)[2]

Žymesnės skulptūros[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Krantinės arka“: skulptorius nepripažįsta laikinumo Archyvuota kopija 2016-11-04 iš Wayback Machine projekto.
  2. Irena DobrovolskaitėKsenija Jaroševaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 573 psl.
  3. Marcišauskytė-Jurašienė, Jolanta (2013). Vilniaus skulptūrų kelias. Modernaus meno centras. pp. 381–382. ISBN 978-609-95406-9-6. Suarchyvuotas originalas 2016-03-04. Nuoroda tikrinta 2014-05-06.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]