Nijolė Oželytė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Nijolė Oželytė-Vaitiekūnienė)
Nijolė Oželytė
Gimė 1954 m. kovo 31 d. (69 metai)
Vilnius
Tėvas Antanas Oželis
Sutuoktinis (-ė) Saulius Vaitiekūnas
Vaikai Ieva, Saulė, Elenytė
Veikla aktorė, politinė bei visuomenės veikėja
Partija 1989 m. TSKP,
1993 m. TSLK,
2000 m. NKS
Alma mater 1977 m. LSSR konservatorija

Nijolė Oželytė (g. 1954 m. kovo 31 d. Vilniuje) – Lietuvos nepriklausomybės akto signatarė, aktorė, politinė bei visuomenės veikėja, TV laidų vedėja.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19611972 m. mokėsi Vilniaus 23-oje vidurinėje mokykloje, 1972–1973 m. Vilniaus 1-ojoje vakarinėje pamaininėje mokykloje. 1973–1977 m. studijavo LSSR konservatorijoje.

1989 m. SSKP narė, vėliau, atsiskyrus nepriklausomai LKP, tapo LKP nare. Atgimimo metais aktyviai reiškėsi politinėje veikloje, LKP XX suvažiavime išrinkta LKP CK nare, 1990 m. balsavo už LKP atsiskyrimą nuo SSKP.

1990 m. išrinkta į LR Aukščiausiąją Tarybą (Atkuriamąjį Seimą), akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarė. 19931999 m. priklausė Tėvynės sąjungai.[1][2] 19951996 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė. 1996–2000 m. LR Seimo narė, Konservatorių moterų sąjungos pirmininkė. Nesėkmingai kandidatavo 1994 m., 2000 m. ir 2004 m. LR Seimo rinkimuose. Nuo 2000 m. Nuosaikiųjų konservatorių sąjungos narė.[3]

2000–2001 m. BTV laidos „Korida“ ir LNK laidos „Arena“ vedėja. 2001–2002 m. TV3 laidos „Moterų laimė“ vedėja. 2002–2004 m. LTV laidos „Agentūra SOS“ vedėja. 2008 m. BTV laidos „Sveikatai ir laimei“ vedėja.

Išsiskyrusi, buvęs vyras – dailininkas Saulius Vaitiekūnas. Turi tris dukteris: Ievą, Saulę ir Elenytę. Moka rusų, lenkų ir anglų kalbas.[4][5]

Kontroversijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaltinimai neapykantos kurstymu[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2023 m. N. Oželytė susilaukė kritikos dėl savo pasisakymų apie praeivį Vasario 16-osios minėjimo metu – jis buvo pavadintas nacistu bei žydu. Signatarė savo nuomonę argumentavo tvirtindama, kad šis „panašus į žydą, ne į lietuvį. Absoliučiai, jūs juodas, lietuviai tokie nebūna, su rudomis akimis. <...> O pats esate niekas. Ir netgi ne lietuvis, žiūrint į fizionomiją.“ Prokuratūra gavo pranešimą apie įvykusį incidentą, kuriame nurodyta, jog politikė „viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą, kurstė diskriminuoti asmenį dėl rasės, plaukų ir akių spalvos, tautybės, kilmės, etninės kilmės“. Pati Oželytė socialiniuose tinkluose šį incidentą viešoje vietoje su „baubiku“ bei „jo sėbrais“ įvertino kaip provokaciją ir tikino, kad pateiktoje vaizdo medžiagoje nematyti konflikto pradžios. Pasak politikės, asmuo pavadintas „naciku“, nes šis nebuvo patenkintas jos ankstesniu ketureiliu apie ateityje išnyksiančią Lietuvą, o žydu – nes „nacikus [tai] labiausiai siutina – palyginau su tauta, ant kurios jie labiausiai varo“.[6]

Filmografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]