Vytautas Paliūnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Vytautas Paliūnas
Gimė: 1930 m. rugpjūčio 13 d.
Kėdainiai
Mirė: 2005 m. kovo 12 d. (74 metai)
Tėvas: Antanas Paliūnas
Motina: Ona Kriščiūnaitė-Paliūnienė
Sutuoktinis(-ė): Danutė
Vaikai:

Lina, Vidas

Veikla: inžinierius hidrotechikas, pedagogas, signataras
Alma mater: 1954 m. Kauno politechnikos institutas

Vytautas Paliūnas (1930 m. rugpjūčio 13 d. Kėdainiuose – 2005 m. kovo 12 d.) – Lietuvos inžinierius hidrotechikas, pedagogas, signataras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1949 m. sidabro medaliu baigė Kėdainių vidurinę mokyklą. 1949–1954 m. studijavo Kauno politechnikos institute (KPI, nuo 1990 m. KTU), po baigimo dirbo asistentu Hidrotechnikos katedroje. 19581961 m. VODGEO mokslinio instituto (Maskva) aspirantas. Nuo 1961 m. KPI Teorinės mechanikos katedros vyr. dėstytojas.

1963 m. Maskvoje apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją. 19651991 m. KPI Teorinės mechanikos katedros vedėjas, 1967 m. docentas. 1970 m. Maskvoje apgynė technikos mokslų daktaro disertaciją, 1972 m. profesorius. 1983 m. už kolektyvinį darbą „Funkciniai ir technologiniai ESM mechanizmai – teorija, konstrukcijos ir pritaikymas“ apdovanotas LSSR valstybine premija. [1]

Prasidėjus Atgimimui, aktyviai įsijungė į visuomeninę veiklą, KPI Teorinės mechanikos katedroje įkūrė Sąjūdžio grupę. 1989 m. Vytauto Didžiojo universiteto iniciatyvinės grupės narys, 1989 m. birželio mėn. išrinktas į VDU Statuto rengimo grupę. 1990–1992 m. Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatas, išrinktas Panemunės rinkiminėje apygardoje Nr. 30. 1990 m. kovo 11 d. Nepriklausomybės Akto signataras. [2] Priklausė Sąjūdžio, vėliau Nuosaikiųjų frakcijai, dirbo Švietimo, mokslo ir kultūros (nuo 1990 m. kovo 20 d.), Ekonomikos (nuo 1991 m. lapkričio 26 d.) komisijose.

1990–1992 m. Lietuvos radijo ir televizijos valdybos narys. 1991–1999 m. Lietuvos mokslo tarybos narys. 1992 m. už vadovėlį aukštosioms mokykloms „Teorinė mechanika“ skirta Lietuvos nacionalinė premija. 19931997 m. KTU Teorinės mechanikos katedros profesorius. 19951996 m. Kauno miesto tarybos narys, atstovavo Tėvynės Sąjungai, iki 1996 m. Biudžeto ir ekonomikos komiteto pirmininkas. [3]

Spaudoje paskelbė apie 70 mokslinių darbų, kuriuose nagrinėtos hidrodinamikos, teorinės mechanikos ir tamprumo teorijos problemos.

Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]