Zita Žemaitytė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Zita Žemaitytė
Gimė: 1923 m. liepos 26 d.
Vilkaviškyje
Mirė: 2009 m. gegužės 18 d. (85 metai)
Veikla: menotyrininkė, dailėtyrininkė, dailės istorikė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė.
Žymūs apdovanojimai:

Zita Žemaitytė (1923 m. liepos 26 d. Vilkaviškyje2009 m. gegužės 18 d.) – menotyrininkė, dailėtyrininkė, dailės istorikė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1944 m. baigė Vilkaviškio gimnaziją. 1950 m. VU Istorijos ir filologijos fakulteto Muzeologijos skyriuje įgijo meno istorikės specialybę. Z. Žemaitytė yra lietuvių profesionalios muziejininkystės pradininko Pauliaus Galaunės mokinė.

Darbinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigusi studijas, Z. Žemaitytė kurį laiką dirbo įvairiose įstaigose, o 1959 m. įsidarbino Kultūros ministerijoje.
1966 m. įkūrus Mokslinę – metodinę kultūros paminklų apsaugos tarybą, kurios pagrindinis tikslas buvo kultūros paminklų apskaita ir registravimas, Z. Žemaitytė pradėjo dirbti dailės sekcijoje, o 1975-1980 m. ėjo Mokslinės – metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos pirmininkės pareigas. Nuo 1968 m. dailės skyriaus dailėtyrininkai pradėjo organizuoti kasmetines žvalgomąsias ekspedicijas, registruoti ir inventorizuoti dailės ir kultūros paminklus. Tarybos narių pastangomis buvo apvažiuota visa Lietuva, sukauptos medžiagos pagrindu parengtas ir 1973 m. išleistas „Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas“, tapęs parankine kiekvieno menotyrininko knyga. Vėliau, Vyriausiojoje enciklopedijų redakcijoje įkūrus Kultūros paminklų sąvado redakciją, 1980-1982 m. Z. Žemaitytė dirbo šios redakcijos vedėja, rūpinosi „Kultūros paminklų sąvado“ tomų rengimu, taip pat išleido vadovą „300 kultūros paminklų“ (1980), į kurį sudėjo reikšmingiausius dailės objektus.

Kūryba ir visuomeninė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dailėtyrininkė yra daugelio dailėtyros straipsnių autorė: „Domicėlė Tarabildienė“ (Vilnius, 1973) „Šiuolaikinių lietuvių dailininkų“ serijos albumas „Jadvyga Mozūraitė-Klemkienė“ (Vilnius, 1979). Už 1984 m. „Vagos“ leidyklos išleistą monografiją „Paulius Galaunė“ ir profesoriui dedikuotą ne mažiau reikšmingą, gausiai iliustruotą studiją „Lionginas Šepka“ apie iškilaus šiuolaikinio dievdirbio kūrybą 1990 m. Zitai Žemaitytei paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. 1987 m. kartu su Marcelijumi Martinaičiu parengė albumą „Ipolitas Užkurnys“, apie įvairių rūšių liaudies dailę ir jos kūrėjus nuolat skelbė straipsnius periodinėje spaudoje. 1998 m. „Baltų lankų“ leidykla išleido Z. Žemaitytės monografiją apie dailininko Adomo Varno gyvenimą ir kūrybą.
Taip pat parašė daugiau nei 200 str. „Kultūros baruose“, „Pergalėje“, „Literatūroje ir mene“ ir kt. leidiniuose apie skulptūrinius paminklus, menininkus aut. Kelios apybraižos apie dail. D. Tarabildienę, L. Šepką, A. Kmieliauską buvo išspausdintos latvių, lenkų, anglų leidiniuose.

Lietuvos dailininkų sąjungos narė nuo 1964 m., Lietuvos dailės istorikų draugijos garbės narė.