Stasys Eidrigevičius

Stasys Eidrigevičius

Gimė	1949 m. liepos 24 d. (74 metai) Mediniškiuose, Smilgių valsčius, Panevėžio apskr.

Veikla	vienas žinomiausių šiuolaikinių lietuvių dailininkų, grafikas ir režisierius.

Žymūs apdovanojimai
1973, 1975 m., 1979 m. Tarptautinės ekslibrisų bienalės Malborke (Lenkija) garbės medaliai 1986 m. Tarptautinės vaikų knygų parodos Barselonoje Didysis prizas 1989 m. Tarptautinės plakatų bienalės Lahti (Suomija) Didysis prizas 1994 m. Tarptautinės plakatų parodos Tojamoje (Japonija) aukso medalis 1999 m. Lenkų plakato bienalės Katovicuose aukso medalis 2000 m. Gedimino 4 laipsnio ordinas 2001 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija 2019 m. Ordino "Už nuopelnus Lenkijos Respublikai" Komandoro kryžius

Stasys Eidrigevičius (g. 1949 m. liepos 24 d. Mediniškiuose, Smilgių valsčius, Panevėžio apskr.) – vienas žinomiausių šiuolaikinių lietuvių dailininkų, grafikas ir režisierius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1968 m. baigė S. Žuko taikomosios dailės technikumą Kaune, 1973 m. – Lietuvos dailės institutą (J. Švažo mokinys). Nuo 1980 m. gyvena Varšuvoje. Nuo 1969 m. dalyvauja dailės parodose. Surengė daugiau, kaip 100 individualių parodų įvairiose šalyse; Lietuvoje – 1993 m., 1996 m., 2000 m., 2002 m., 2011 m.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nutapė paveikslų, sukūrė grafikos kūrinių (ekslibrisų, plakatų, miniatiūrų, knygų viršelių). Iliustravo apie 40 knygų, daugiausia vaikams:

Vytautė Žilinskaitė. Robotas ir peteliškė, 1978 m.
Z. Batko. Atgalios. Z powrotem, (išleista Varšuvoje), 1985 m.
E. T. A. Hofmanas. Aukso puodas ir kitos istorijos, 1985 m.
Vytautas Misevičius. Danuko Dunduliuko nuotykiai, 1989 m.
Šarlis Pero. Batuotas katinas (C. Perrault. Le Chat botté 1990 m., Ciurichas)
A. Ramachanderis. Mažoji kiaulytė (Little Pig. 1992 m., Londonas)
K. Baumanas. Alkanasis (The Hungry One, 1993 m., Ciurichas ir Niujorkas).

Varšuvos teatre „Studio“ pastatė spektaklį „Baltas briedis“ (1993 m.). Kuria performansus, menines akcijas, instaliacijas („Kelias“ 1992 m., „Šulinys“ 1993 m., „Ratai“ 1995 m., „Erotikos“ 1997 m., „Lietus“ 2000 m.).

1991 rugsėjo 2 d. Čekoslovakijos paštas, ryšium su Bratislavos iliustracijų vaikams bienale, išleido pašto ženklą su Stasio Eidrigevičiaus paveikslo „Pinokis“ reprodukcija.

Sukūrė unikalius dailės žanrus – kaukes ir vadinamuosius sielvartus (smutki). Kūrybos pagrindiniai motyvai – žmogaus vienišumas, susvetimėjimas, liūdesys, susimąstymas. Meninei raiškai būdingi grotesko, paradokso, absurdo elementai, realybės motyvams suteikiama metafiziškumo. Ryškūs gimtinės prisiminimai, vaikystės įspūdžiai, Lietuvos kaimo etnografinės realijos. Pelnė apie 40 tarptautinių apdovanojimų.^[1] 2008 m. St. Eidrigevičius buvo įamžintas šalia Gdansko filharmonijos esančioje Lenkijos žvaigždžių alėjoje: buvo paprašytas palikti joje metalinį rankos įspaudą. Japonijos Otaru mieste veikia jo vardo muziejus – „Hiroko Mori & Stasys Museum“. Jacquesas Debsas apie dailininką sukūrė vaidybinį filmą.^[2].

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1973, 1975 m., 1979 m. Tarptautinės ekslibrisų bienalės Malborke (Lenkija) garbės medaliai
1986 m. Tarptautinės vaikų knygų parodos Barselonoje Didysis prizas
1989 m. Tarptautinės plakatų bienalės Lahtyje (Suomija) Didysis prizas
1994 m. Tarptautinės plakatų parodos Tojamoje (Japonija) aukso medalis
1999 m. Lenkų plakato bienalės Katovicuose aukso medalis
2000 m. Gedimino 4 laipsnio ordinas
2001 m. Lietuvos nacionalinė premija
2019 m. Ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Komandoro kryžius^[3]