Stasys Eidrigevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Stasys Eidrigevičius
Stasys Eidrigevičius.JPG
Gimė: 1949 m. liepos 24 d. (64 metai)
Mediniškiuose, Smilgių valsčius, Panevėžio apskr.
Veikla: vienas žinomiausių šiuolaikinių lietuvių dailininkų, grafikas ir režisierius.
Žymūs apdovanojimai:

Stasys Eidrigevičius (g. 1949 m. liepos 24 d. Mediniškiuose, Smilgių valsčius, Panevėžio apskr.) – vienas žinomiausių šiuolaikinių lietuvių dailininkų, grafikas ir režisierius.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

1968 m. baigė S. Žuko taikomosios dailės technikumą Kaune, 1973 m. – Lietuvos dailės institutą (J. Švažo mokinys). Nuo 1980 m. gyvena Varšuvoje. Nuo 1969 m. dalyvauja dailės parodose. Surengė daugiau, kaip 100 individualių parodų įvairiose šalyse; Lietuvoje – 1993 m., 1996 m., 2000 m., 2002 m., 2011 m.

Kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

Nutapė paveikslų, sukūrė grafikos kūrinių (ekslibrisų, plakatų, miniatiūrų, knygų viršelių). Iliustravo apie 40 knygų, daugiausia vaikams:

  • Vytautė Žilinskaitė. Robotas ir peteliškė, 1978 m.
  • Z. Batko. Atgalios. Z powrotem, (išleista Varšuvoje), 1985 m.
  • E. T. A. Hofmanas. Aukso puodas ir kitos istorijos, 1985 m.
  • Šarlis Pero. Batuotas katinas (C. Perrault. Le Chat botté 1990 m., Ciurichas)
  • A. Ramachanderis. Mažoji kiaulytė (Little Pig. 1992 m., Londonas)
  • K. Baumanas. Alkanasis (The Hungry One, 1993 m., Ciurichas ir Niujorkas).

Varšuvos teatre „Studio“ pastatė spektaklį „Baltas briedis“ (1993 m.). Kuria performansus, menines akcijas, instaliacijas („Kelias“ 1992 m., „Šulinys“ 1993 m., „Ratai“ 1995 m., „Erotikos“ 1997 m., „Lietus“ 2000 m.).

1991 rugsėjo 2 d. Čekoslovakijos paštas, ryšium su Bratislavos iliustracijų vaikams bienale, išleido pašto ženklą su Stasio Eidrigevičiau paveikslo „Pinokis“ reprodukcija.

Sukūrė unikalius dailės žanrus – kaukes ir vadinamuosius sielvartus (smutki). Kūrybos pagrindiniai motyvai – žmogaus vienišumas, susvetimėjimas, liūdesys, susimąstymas. Meninei raiškai būdingi grotesko, paradokso, absurdo elementai, realybės motyvams suteikiama metafiziškumo. Ryškūs gimtinės prisiminimai, vaikystės įspūdžiai, Lietuvos kaimo etnografinės realijos. Pelnė apie 40 tarptautinių apdovanojimų.[1] 2008 m. St. Eidrigevičius buvo įamžintas šalia Gdansko filharmonijos esančioje Lenkijos žvaigždžių alėjoje: buvo paprašytas palikti joje metalinį rankos įspaudą. Japonijos Otaru mieste veika jo vardo muziejus – „Hiroko Mori & Stasys Museum“. Jacquesas Debsas apie dailininką sukūrė vaidybinį filmą.[2].

Įvertinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

  • S. Eidrigevičius. Plakatai. Vilnius, 2002
  • Stasys Eidrigevičius. Casa di Stasys. PIW, Warszawa, 2008 ISBN 978-83-06-03085-3

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Stasys Eidrigevičius. Retrospektywa: 1973-93, Warszawa, 1993 m.
  • Stasys 50. Wystawa retrospektywna, Krakow, 1999 m.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Ingrida Korsakaitė. Stasys Eidrigevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 358 psl.
  2. Amerikos Lietuvis - Kaukės, padedančios atverti sielą

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]