Eglė Špokaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Eglė Špokaitė
2013 m.
Gimė 1971 m. sausio 15 d. (53 metai)
Vilnius
Gyven. vieta Vilnius, San Diego
Tautybė Lietuvė
Sutuoktinis (-ė) Dainius Mačikėnas
Veikla Balerina, meno vadovė, choreografė
Organizacijos San Diego baleto institutas
Pareigos Meno vadovė
Alma mater Lietuvos muzikos ir teatro akademija
Žymūs apdovanojimai

3 × Auksinis scenos kryžius

Eglė Špokaitė (g. 1971 m. sausio 15 d. Vilniuje) – Lietuvos baleto artistė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė inžinierių dviejų vaikų šeimoje.[1] 1989 m. baigė Vilniaus baleto mokyklą.

1989 m. baigusi Nacionalinės M.K.Čiurlionio meno mokyklos baleto skyrių Eglė tapo Nacionalinio operos ir baleto teatro baleto soliste. Šiame teatre buvo sukurti įsimintini klasikinio ir neoklasikinio repertuaro vaidmenys spektakliuose Žizel, Gulbių ežeras, Miegančioji gražuolė, Romeo ir džiuljeta, Kopelija, Karmen, Ana Karenina, Raudonoji Žizel ir kiti. Dirbo kuriant vaidmenis Tbilisio operos ir baleto teatre, Nacionalinėje Latvijos operoje, Nacionalinėje Suomijos baleto trupėje.

1994–1996 m. tapo tarptautinių konkursų laimėtoja Permėje – I vieta, (Rusija) Sant Peterburge Maya 94 III vieta (Rusija), Helsinkyje I vieta (Suomija) ir Nagojoje I vieta (Japonija). Ruošiant vaidmenis Eglė bendradarbiavo su aukščiausios tarptautinės klasės baleto ir meno meistrais tokiais kaip Ninel Kurgapkina, Ksenija Ter-Stepanova, Mistislavas Rostropovičius, Maja Pliseckaja, Eimuntas Nekrošius, Džeraldas Arpino, Georgijum Aleksidze, Alekseju Ratmanskiu, Borisu Eifmanu, Ala Sigalova, Eva Vycichovska, Kšyštofu Pastoru ir kitais.

Gastroliavo Latvijoje, Gruzijoje, Prancūzijoje, JAV, Rusijoje, Graikijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Ispanijoje, Egipte, Lenkijoje. Kaip svečias kūrė pagrindinius vaidmenis Gruzijos nacionalinėje operoje, Latvijos nacionalinėje operoje, Suomijos nacionalinėje operoje, Karelijos muzikiniame teatre.

2009 m. su Kristina Sliesoraitiene įkūrė „Eglės Špokaitės ir Kristinos Sliesoraitienės baleto mokyklą“ (nuo 2011 m. „Eglės Špokaitės baleto mokykla“). Yra šios mokyklos meno vadovė.[2]

2011 m. gruodį Bostone (JAV) susituokė su mokslininku ir fotografu Dainiumi Mačikėnu.[3]

2015 m. debiutavo kaip choreografė. 2015 m. kovo mėn. "Žydrasis Dunojus" premjera įvyko Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Beveik tuo pat metu įkūrė Vilniaus jaunųjų baleto solistų konkursą, skirtą 6-12 m. amžiaus baleto talentams atskleisti. 2016 m. įkūrė San Diego ( JAV) baleto institutą.[4]

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Balete[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Žizel. „Žizel“. Choreografas statytojas O. Vinogradovas, 1985 m.
  • Džuljeta. „Romeo ir Džuljeta“. Choreografija V. Vassilev S. Prokofjevo libretas, 1993 m.[5]
  • Kitri ir Mersedes. „Don Kichotas“. M. Petipa libretas; M. Petipa, V. Vasilev choreografija, 1994 m.
  • Aurora. „Miegančioji gražuolė“. M. Petipa ir I. Vsevololožskio libretas; M. Petipa choreografija, 1996 m.
  • Mari. „Spragtukas“. Choreografas statytojas A. Melanjinas, 1996 m.
  • Karmen „Carmen“. Choreografas K. Pastor
  • Ipolita-Titanija. „Vasarvidžio nakties sapnas“. Choreografas ir libreto autorius K. Pastor, 1998 m.
  • Marina. „Graikas Zorba“. Libreto autorius ir choreografas L. Massine, 1998 m.
  • Balerina. „Raudonoji Žizel“. Choreografas ir libreto autorius B. Eifman, 2001 m.
  • Imperatorė. „Rusiškasis Hamletas“. Choreografas ir libreto autorius B. Eifman, 2003 m.
  • Odeta-Odilija. „Gulbių ežeras“. M. Petipa ir L. Ivanovo choreografija, 2004 m.
  • Dezdemona. „Dezdemona“. Choreografas K. Simonov, 2005 m.
  • Ana Karenina. „Ana Karenina“. Choreografas A. Ratmanskij, 2005 m.
  • Auka. „Šventasis pavasaris“. , 2006 m.
  • Džiuljeta. „Romeo ir Džiuljeta“. Choreografas K. Simonov, 2009 m.
  • Olimpija. „Kopelija“. Choreografas K. Simonov, 2010 m.

Teatre[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Choreografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • "Žydrasis Dunojus". Pagal J. Strauso II muzika, Premjera įvyko Kauno valstybiniame muzikiniame teatre 2015 m.[7][8][9]

Filmografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2005 m. V. Šekspyras „Otelas“, rež. Eimuntas Nekrošius – filmuota LRDT
  • 2006 m. „Rusiškasis Hamletas“, choreografas ir libreto autorius Boris Eifman

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]