Gytis Lukšas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Gytis Lukšas
Gimė: 1946 m. gegužės 16 d. (71 metai)
Kaunas
Tėvai: Romualdas Lukšas
Veikla: Kino režisierius
Organizacijos: Lietuvos kinematografininkų sąjunga
Pareigos: Pirmininkas
Alma mater: Visasąjunginis valstybinis kinematografijos institutas
Žymūs apdovanojimai:

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius

Gytis Lukšas (g. 1946 m. gegužės 16 d. Kaune) – Lietuvos kino režisierius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvas Romualdas Lukšas. 1971 m. baigęs Kinematografijos institutą Maskvoje 19711991 m. dirbo Lietuvos kino studijoje. Nuo 1991 m. Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas. 2012 metų birželio mėnesį Kopenhagoje išrinktas į Europos kino režisierių federacijos (FERA) vykdomąjį komitetą – tai pirmasis Baltijos šalių atstovas FERA vykdomajame komitete.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji filmai – novelė „Telefonas“ TV filme „Linksmos istorijos“ (1973 m.) ir TV filmas „Žvangutis“ (1974 m., pagal K. Sają). Kino filmas „Virto ąžuolai“ (1976 m., pagal J. Baltušį) išsiskyrė lietuvių kinui nebūdingomis didelėmis aistromis, ryškiu, prieštaringu moters paveikslu. Lyriškas filmas „Mano vaikystės ruduo“ (1977 m., pagal J. Aputį) sovietinio kaimo kasdienybės tema susijęs su niūresnių intonacijų filmu „Vasara baigiasi rudenį“ (1982 m., scenarijus R. Granausko), kurio herojams būdingas didesnis nusivylimas ir nuovargis. Muzikiniame TV filme „Vakar ir visados“ (1984 m.), rodant lietuvių papročius, apeigas, dainas atkuriama dvasinė tautos savastis. Filmas kaip mokymo priemonė naudotas Sorbonos ir kituose universitetuose. Filmuose „Žalčio žvilgsnis“ (1990 m., pagal S. T. Kondrotą), „Žemės keleiviai“ (1991 m., Vidurio ir Rytų Europos kino festivalio Lagove prizas 1993 m.), „Mėnulio Lietuva“ (1997 m., pagal S. Šaltenį) plėtojamos tautos dramatiškos istorijos, asmeninio pasirinkimo temos. 2009 m. filme „Duburys“ (pagal Romualdo Granausko romaną) vaizduojama vieno gyvenimo istorija, filmas apie žmogaus likimą, sovietmečio santvarkos palaužtą žmogų.

Kiti filmai: „Žaltvykslės“ (televizijos filmas, 2 serijos, 19791980 m., pagal H. K. Anderseną), „Žolės šaknys“ (1988 m., pagal V. Jasukaitytę). Dokumentiniai filmai: „Juozas Miltinis. Monologai“ (2006 m., sukurtas 1988 m.), „Dieviškoji šviesa“ (2006 m., apie A. Elskų).

Vienas nuosekliausių lietuvių literatūros ekranizuotojų; filmams būdinga poetinė pasaulėjauta. Su kitais parašė kai kurių savo filmų scenarijus.[1]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2006 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Europos kino režisierių federacija (FERA)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Gytis Lukšas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 688 psl.