Zigmas Vaišvila

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Zigmas Vaišvila

Gimė	1956 m. gruodžio 20 d. (66 metai) Šiauliuose
Tėvas	Zigmas Vaišvila (1927 m. - 1983 m.) Nusipelnęs Lietuvos TSR gydytojas. Neurochirurgijos pradininkas ir kūrėjas Šiaulių zonoje. Šiaulių respublikinėje ligoninėje ilgą laiką dirbo chirurgu, vyriausiojo gydytojo pavaduotoju, vyriausiuoju gydytoju. Buvo pokario pogrindžio ryšininkas.
Motina	Palmira Vaišvilienė (1931 m.- 2020 m.). Nusipelniusi Lietuvos TSR mokytoja, geografė, logopedė-defektologė.
Sutuoktinis (-ė)	Regina (g. 1955 m.)
Vaikai	Jūratė (g. 1980), Vaiva (g. 1985)

Veikla	politikas, fizikas - mokslų dr., verslininkas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.

Zigmas Vaišvila (g. 1956 m. gruodžio 20 d. Šiauliuose) – politikas, fizikas, mokslų dr., Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.

Vedė 1979 m. Žmona Regina – Lietuvos medicinos bibliotekos informacijos skyriaus vedėja, dukros: filologė Jūratė (g.1980) ir dizainerė Vaiva (g.1985).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1974 m. aukso medaliu baigė Šiaulių V vidurinę mokyklą;
1979 m. diplomu su pagyrimu baigė Vilniaus valstybinio universiteto Fizikos fakultetą (teorinė fizika);
1984 m. apgynė fizikos mokslų kandidato disertaciją branduolio fizikos srityje;
1988 m. birželio 3 d. – vienas iš Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio įkūrėjų ir LPS iniciatyvinės grupės narių;
1988-1989 m. – LTSR valstybinio gamtos apsaugos komiteto Mokslo valdybos viršininkas, Liaudies ūkio specialistų kvalifikacijos kėlimo instituto Ekologijos katedros vyr. dėstytojas;
1989 m. sausio 15 d ., kaip Sąjūdžio kandidatas, išrinktas LTSR AT deputatu Šiaulių miesto 109 apygardoje;
1989 m. kovo 26 d. kaip Sąjūdžio kandidatas, išrinktas TSRS liaudies deputatu Plungės – Mažeikių nacionalinėje teritorinėje rinkimų apygardoje Nr.244;
1990 m. vasario 24 d. išrinktas LTSR AT (nuo 1990 m. kovo 11 d.- LR AT) deputatu Ventos rinkimų apygardoje Nr.78, Akmenės raj.;
1991 m. sausio 13 d. – 1992 m. liepos 21 d. LR Vyriausybės Ministro Pirmininko pavaduotojas;
1991 m. rugsėjo 27 d. paskirtas LR Valstybės saugumo departamento gen. direktoriumi, kuriuo buvo iki 1992 m. kovo 19 d.;
1993 - 1997 m. – UAB „Infoverslas" direktorius;
1997 - 2013 m. – UAB „Parex lizingas“ (nuo 2007 m. gruodžio 18 d. UAB „Parex lizingas“ pakeitė pavadinimą į UAB „FF Lizingas“) direktorius;
2008 - 2013 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pirmininkas;
2009 - 2013 m. Seimo Lietuvos valstybės atkūrimo istorijos tyrimo ir atmintinų datų paminėjimo komisijos narys.

Kiti faktai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jaunystėje aktyviai žaidė šachmatais. 1974 m. Lietuvos jaunių pirmenybių III vietos laimėtojas, o po to tapo ir Mokslų akademijos šachmatų čempionu.

1974–1979 m. studijavo Vilniaus valstybinio universiteto (VVU) Fizikos fakultete (nuo 1977 m. rudens iki 1979 m. vasaros – specialybės studijos Maskvos V. Lomonosovo vardo valstybinio universiteto Branduolinės fizikos mokslinio tyrimo institute Dubnoje, Maskvos srityje (mokslinio darbo vadovas – Igor Nikolajevič Michailov; specializacija – atomo branduolio teorija).
Aukštasis mokslas Vilniaus valstybiniame universitete baigtas raudonu diplomu (teorinės fizikos specialybė). Studijų grupėje Vilniaus universitete buvo seniūnu, vienerius metus – Fizikos fakulteto Studentų profsąjungos pirmininku.

1979 m. paskirtas dirbti stažuotoju Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Fizikos instituto Atomo branduolio teorijos skyriuje (vadovas – Mokslų akademijos narys-korespondentas Vl. Vanagas). Nuo 1979 m. spalio iki 1981 m. spalio dirbo stažuotoju tarptautiniame Jungtinio branduolinių tyrimų instituto Teorinės fizikos laboratorijoje Dubnoje (Maskvos sritis, Rusija)

Nuo 1981 m. spalio – Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Fizikos instituto Atomo branduolio teorijos skyriaus jaunesnysis mokslinis bendradarbis, aspirantas, mokslinis bendradarbis. 1984 m. tarptautinio Jungtinio branduolinių tyrimų instituto Teorinės fizikos laboratorijos Mokslo taryboje apgynė Fizikos-matematikos mokslų kandidato disertaciją „Greitai besisukančių branduolių forma ir sukinys“. 1985 m. Zigmo Vaišvilos mokslinis darbas įvertintas Mokslų akademijos jaunųjų mokslininkų premija. Dirbdamas Mokslų Akademijos Fizikos institute Atgimimo laikotarpiu buvo Fizikos instituto Jaunųjų mokslininkų tarybos pirmininku.Lietuvos Respublikos Mokslo Taryba šios disertacijos pagrindu pripažino Zigmą Vaišvilą mokslų daktaru.

Z. Vaišvila 1988 m. dalyvavo steigiant pirmąjį ekologijos klubą Lietuvoje „Žemyną", buvo šio klubo pirmininko pavaduotoju (pirmininkas - Juozas Dautartas). Z. Vaišvila Mokslų akademijos salėje suorganizavo "Žemynos" diskusiją apie Černobylio AE avarijos pasekmes Lietuvoje ir Ignalinos AE būseną, šią rezonansinę medžiagą atspaudino "Komjaunimo tiesa". Buvo Lietuvos žaliųjų judėjimo ir Lietuvos Žaliosios partijos vienas steigėjų ir vienas trijų pirmųjų partijos seniūnų. Taip pat buvo leidinio „Žalioji Lietuva“ redakcinės kolegijos narys, laikraščių „Atgimimas“, „Respublika“ redakcinių kolegijų narys.

Zigmas Vaišvila buvo Lietuvos TSR valstybinės komisijos, sprendusios dėl Kruonio HAE statybos tęsimo, nariu. Ši valstybinė komisija nutarė tęsti Kruonio HAE statybą, o statybai pritariančias išvadas pasirašė ir Zigmas Vaišvila su išlyga, kad reikia sulaukti mokslinių tyrimų rezultatų dėl Kauno marių dugne esančio dumblo cheminės sudėties, aiškinantis iš Baltarusijos Nemunu atplukdytų sunkiųjų metalų kiekius ir sudėtį.

Zigmo Vaišvilos siūlymu 1988 m. birželio 03 d. Lietuvos Mokslų akademijos salėje išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. 1988 m. spalio 22-23 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamajame susirinkime Zigmas Vaišvila išrinktas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo nariu ir Seimo Tarybos nariu.

1989 m. sausio 15 d. Zigmas Vaišvila, kaip Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo po reitingavimo iškeltas kandidatas, Šiauliuose buvo išrinktas Lietuvos TSR XI šaukimo Aukščiausiosios Tarybos deputatu - pirmame rate įveikė Lietuvos komunistų partijos Šiaulių miesto komiteto pirmąjį sekretorių V. Volkovą. 1989 m. kovo mėn. kaip Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kandidatas Plungės-Mažeikių nacionalinėje apygardoje Zigmas Vaišvila pirmame rate buvo išrinktas TSRS liaudies deputatu.

Zigmo Vaišvilos iniciatyvos ir įspėjimų dėka 1990–2000 metais buvo žymiai pagerintas Ignalinos AE saugumas.

1990 m. vasario 24 d. kaip Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kandidatas Zigmas Vaišvila Ventos rinkiminėje apygardoje Nr.78 (Akmenės - Mažeikių rinkiminėje apygardoje) pirmame rate buvo išrinktas Lietuvos TSR XII šaukimo Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 1990 m. kovo 11-ąją Zigmas Vaišvila tapo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru. 1990 m. kovo 17 d. išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pirmininku (iki 1991 m. vasario 14 d.).

1990 m. balandžio 20 d. Zigmas Vaišvila ir LR Aukščiausios Tarybos įgalioti draugovininkai, saugoję VĮ "Spauda" Maironio gatvėje Vilniuje, VĮ "Spauda" darbuotojai buvo sumušti TSRS vidaus kariuomenės specialiosios kuopos. 20 sumuštų asmenų buvo pripažinti nukentėjusiaisiais.

Zigmo Vaišvilos vadovaujama Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisija paruošė Aukščiausiosios Tarybos priimtus nutarimus ir įstatymus dėl TSRS ginkluotųjų pajėgų Lietuvoje, Tarybinėje armijoje tarnaujančių Lietuvos kariškių, Lietuvos Respublikos sienų kontrolės, prokuratūros, Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus, pasienio apsaugos tarnybos, krašto apsaugos, muitinės, savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos, policijos steigimo ir veiklos.

1990 m. birželio 29 d. Zigmas Vaišvila, kaip Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, balsavo prieš Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto moratoriumo priėmimą, pasiūlytą dėl TSRS ekonominės blokados.

Z. Vaišvila, kaip Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pirmininkas, koordinavo įvairių Lietuvos Respublikos institucijų ir savanorių gynybinę veiklą 1991 m. sausio įvykių metu.

1991 m. sausio 13-osios naktį Zigmas Vaišvila išrinktas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavaduotoju. Ministru Pirmininku išrinktas Gediminas Vagnorius. Zigmas Vaišvila buvo išrinktas LR Aukščiausiosios Tarybos komisijos 1991 m. sausio 8 d. įvykiams prie Aukščiausiosios Tarybos tirti, 1991 m. sausio 13 d. paskirtas Lietuvos Respublikos vyriausybinės komisijos TSRS agresijos aukų laidotuvių organizavimui pirmininku. 1991 m. sausio 15 d. paskirtas Lietuvos Respublikos valstybinės komisijos TSRS ginkluotųjų pajėgų nusikaltimų, padarytų 1991 m. sausio 11 – 13 d., ištyrimo nariu.

Nuo 1991 m. vasario 22 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. vykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės aparato vadovo funkcijas.

1991 m. birželio 4-5 d Lomžoje (Lenkija), Zigmas Vaišvila, atstovaudamas Lietuvos Respublikos Vyriausybę, pagerbė atvykusį Popiežių Joną Paulių II, kuris Lomžos Katedroje 1991 m. birželio 5 d. aukojo Šv. Mišias Lietuvos bendruomenei.

1991 m. rugpjūčio 19 d. Maskvoje prasidėjus valstybiniam perversmui, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V. Landsbergis ir Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius pavedė Zigmui Vaišvilai organizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklą pogrindyje.

1991-1992 m. dalyvavo likviduojant TSRS VSK padalinį Lietuvoje, perimant LKP (TSKP), komjaunimo, tarybinių profsąjungų, TSRS VSK ir TSRS ginkluotųjų pajėgų turtą ir dokumentus. Ministro Pirmininko pavaduotojas Zigmas Vaišvila suorganizavo ir 1991 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu pasirašė pirmąją tarpvalstybinę sutartį su TSRS dėl TSRS VSK (KGB) padalinio Lietuvoje likvidavimo, 1991 m. spalio mėnesį suorganizavo Lietuvos Respublikos įstojimą išimties tvarka į Interpolą Punta del Estėje, Urugvajuje vykusioje konferencijoje (tai padaryta dar tebeegzistuojant Tarybų Sąjungai). 1992 m. Ministro Pirmininko pavaduotojas Zigmas Vaišvila Lietuvos Vyriausybės vardu suorganizavo pirmąją tarpvalstybinę sutartį dėl oficialaus ir legalaus lengvosios ginkluotės ir šaudmenų nupirkimo Lietuvos Respublikai (iš Rusijos Federacijos).

2009 m. kovo 10 d. Zigmas Vaišvila kreipėsi į LR Vyriausiąją Rinkimų Komisiją dėl kandidatavimo į Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas, 2009 m. kovo 17 d. paskelbė kreipimąsi į rinkėjus, nurodydamas, kodėl dalyvauja Respublikos Prezidento rinkimuose. Dingus 30 lapų su parašais (apie 1200 parašų)^{[reikalingas šaltinis]}, 2009 m. balandžio 2 d. VRK pristatė 19 tūkst. 397 parašus ir buvo neregistruotas į kandidatus į Lietuvos Respublikos Prezidentus.