Bronislovas Genzelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Bronius Genzelis)
Bronislovas Genzelis
Gimė 1934 m. vasario 16 d.
Aukštadvaris, Trakų apskritis
Mirė 2023 m. gruodžio 18 d. (89 metai)
Vilnius
Tėvas Kostas Genzelis
Motina Juzefa Genzelienė
Sutuoktinis (-ė) Apolonija Gruodytė-Genzelienė (mirė 2014 m.), Mėnulė Muldarytė-Genzelė (nuo 2017 m.)
Veikla filosofas, politinis veikėjas
Partija 1958 m. TSKP,
1990 m. LDDP,
1996 m. LSDP,
2008 m. LSDS
Alma mater 1959 m. Maskvos universitetas

Bronislovas Genzelis (1934 m. vasario 16 d. Aukštadvaryje, Trakų apskrityje2023 m. gruodžio 18 d. Vilniuje[1][2]) – Lietuvos filosofas, politinis bei visuomenės veikėjas, signataras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvas Kostas Genzelis (1901–1948) – komunistinio judėjimo veikėjas.[3]

19421946 m. mokėsi Alytaus pradinėje, 1946–1954 m. Kaišiadorių gimnazijoje. 1954–1959 m. Maskvos universitete studijavo filosofiją. 1959 m. vedė Apoloniją Gruodytę (1933–2014). 1959–1961 m. Šiaulių pedagoginio instituto dėstytojas. 1961–1964 m. Lietuvos istorijos instituto aspirantas. 1974 m. filosofijos mokslų daktaras.[4][5][6]

1964–1992 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, dėstė visuotinę filosofijos istoriją, Lietuvos kultūros istorijos kursą. 19651976 m. docentas, 1976–1992 m. profesorius. 1997 m. išrinktas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Istorijos katedros profesoriumi, ėjo fakulteto tarybos ir VDU Senato nario pareigas. Skaitė Lietuvos kultūros istorijos, politinių ir socialinių teorijų raidos Lietuvoje ir politinės filosofijos kursus. Nuo 2005 m. gruodžio mėn. VDU Senato narys.

Vedęs. Pirmoji žmona Apolonija Genzelienė mirė 2014 m. 2017 metais vedė gydytoją Mėnulę Muldarytę-Genzelę.[7]

Visuomeninė ir politinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19581990 m. TSKP narys, 1989–1990 m. LKP CK biuro narys. 1989 m. kovo mėn. išrinktas TSRS liaudies deputatu Kretingos nacionalinėje teritorinėje rinkiminėje apygardoje. 1989–1990 m. TSRS AT deputatas.

1988–1990 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio Seimo tarybos narys. Nuo 1990 m. Lietuvos demokratinės darbo partijos tarybos prezidiumo narys. 1990–1992 m. LR Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, dirbo Švietimo, mokslo ir kultūros bei LR Konstitucijos rengimo komisijose. Kovo 11-sios Akto signataras.[8] 1992–1996 m. LR Seimo narys, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas.[9] 19962008 m. LSDP narys, 1999 m. tarybos narys. Nesėkmingai kandidatavo 1996 ir 2008 m. LR Seimo rinkimuose.[10]

1994–2005 m. Lietuvos ryšių su užsienio šalimis draugijų asociacijos prezidentas, nuo 1995 m. Lietuvos ir Kinijos draugijos pirmininkas. 1995–1997 m. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas. 1998–2008 m. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pirmininkas, LPS iniciatyvinės grupės klubo pirmininko pavaduotojas. 20022004 m. Europos Sąjungos Ateities Lietuvos forumo tarybos pirmininko pavaduotojas, Universalizmo idėjų analizės Europos komiteto narys.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tyrė Lietuvos kultūros sąveiką su kitomis tautomis (lenkų, rusų, vokiečių, ukrainiečių, latvių, čekų). Savo pastebėjimus išdėstė monografijoje „Kultūrų sąveika“ (1989 m.), atskiri jos skyriai išversti ir paskelbti lenkų, rusų, ir vokiečių mokslinėje spaudoje. Sudarė „Filosofijos istorijos chrestomatiją“ (kelios knygos, 1974–1987 m.), „Orientas-1“ (1991 m.). Prisidėjo prie „Lietuvių kultūros veikėjų laiškai I. J. Krasevskiui“ (1992 m.) parengimo. 1998–1999 m. „Kauno dienoje“ paskelbė seriją straipsnių-atsiminimų apie Sąjūdžio veiklą.

Rašė straipsnius periodiniams leidiniams, kuriuose bandė nušviesti ryškiausias dabarties ir praeities filosofijos kryptis, atskirus mąstytojus, įvertinti politinę situaciją. Yra kelių monografijų, išleistų Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Rusijoje ir Prancūzijoje, bendraautoris. Parašė apie šimtą mokslinių straipsnių, kai kurie jų išversti į rusų, lenkų, anglų, vokiečių, čekų, prancūzų kalbas. Skaitė pranešimus tarptautinėse mokslinėse konferencijose Varšuvoje, Krokuvoje, Rygoje, Maskvoje, Braitone, Londone, Paryžiuje, Los Andžele, Detroite, Liubeke-Travemiunde.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Bažnyčia keičia savo veidą. – Vilnius: Mintis, 1964. – 30 p.
  • Kada atsirado religija. – Vilnius: Mintis, 1965. – 28 p.
  • Kiedy powstała religia. – Vilnius: Mintis, 1966. – 34 p.
  • Švietėjai ir jų idėjos Lietuvoje (XIX a.). – Vilnius: Mintis, 1972. – 203 p.
  • Filosofijos istorijos chrestomatija, 4 knygos. – Vilnius: Mintis, 1974–1988 m.
  • Nikolajus Černyševskis TSRS tautų visuomeninėje mintyje, 1984 m., su kitais, rusų k.
  • Esė apie mąstytojus. – Vilnius: Mintis, 1986. – 175 p.
  • Renesanso filosofijos metmenys. – vilnius: Mintis, 1988. – 178 p. – ISBN 5-417-00021-3
  • Kultūrų sąveika: monografija. – Vilnius: Mintis, 1989. – 198 p. – ISBN 5-417-003751
  • Orientas-1. – Vilnius: Vaga, 1991. – 290 p.
  • Pasakojimai apie Lietuvos mąstytojus. – Kaunas: Šviesa, 1994. – 197 p. – ISBN 5-430-01470-2
  • Senovės filosofija. – Vilnius: Mintis, 1995. – 213 p. – ISBN 5-417-00710-2
  • Lietuvos filosofijos istorijos bruožai. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. – 290 p. – ISBN 5-420-01413-0
  • Istorija ir mes: kalbos, straipsniai, atsiminimai. – Vilnius: Pradai, 1998. – 108 p. – ISBN 9986-776-85-6
  • Sąjūdis: priešistorė ir istorija. – Vilnius: Pradai, 1999. – 166 p. – ISBN 9986-943-32-9
  • Lietuvos kultūros istorijos metmenys. – Kaunas: VDU leidykla, 2001. – 267 p.
  • Jokūbas Minkevičius. – Vilnius: Valstybės žinios, 2003. – 112 p. – ISBN 9986-18-117-8
  • Kelias į 1918 metų Vasario 16-ąją. – Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2005. – 91 p.: iliustr. – ISBN 9955-415-40-1
  • Socialinės ir politinės minties raida Lietuvoje: būti ar nebūti Lietuvai? – Vilnius: Margi raštai, 2005. – 341 p. – ISBN 9986-09-301-5
  • Imperijai griūvant: žmonės, įvykiai, procesai. – Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2006. – 222 p. – ISBN 9986-757-75-4
  • Be dogmos: Lietuvos politikos vingrybės. – Vilnius: Versus aureus, 2006. – 166 p. – ISBN 9955-699-35-3
  • The restitution of Lithuania’s statehood. – Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2007. – 110 p.: portr. – ISBN 978-9955-415-66-4
  • Šiuolaikinės visuomenės vertybinės orientacijos ir Lietuvos kariuomenė: mokslinių straipsnių rinkinys / Bronius Genzelis, Feliksas Žigaras, Rolanda Kazlauskaitė-Markelienė, Audronė Petrauskaitė. – Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2008. – 119 p.: diagr. – ISBN 978-9955-423-72-0
  • Užverstas puslapis. – Vilnius: Versus aureus, 2009. – 143 p. – ISBN 978-9955-34-173-4
  • Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988–1991 / Arvydas Anušauskas, Kęstutis Bartkevičius, Virgilijus Čepaitis, Bronislovas Genzelis, Bronislovas Kuzmickas, Angonita Rupšytė, Romualdas Ozolas, Linas Saldukas, Antanas Tyla, Petras Vaitiekūnas, Dainius Žalimas. – Kaunas: Šviesa, 2010. – 511 p.: iliustr. – ISBN 978-5-430-04927-0
  • Tautinės savimonės išlikimas ir brendimas Lietuvos okupacijos sąlygomis. – Vilnius: LGGRTC, 2012. – 154 p. – ISBN 978-609-8037-22-7

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]