6 478 km² (1897), 2 945 km² (1917), 6 042 km²(1939)
Šiaulių apskritis (skirtingais laikais dar žinoma kaip Šiaulių žemė, Šiaulių reparticija, Šiaulių ujezdas) – 1775–1950 m. egzistavęs administracinis vienetas dabartinėje vidurio Lietuvos teritorijoje. Centras – Šiauliai. Apskritis atkurta 1994 m. kaip Šiaulių apskritis.
1792 m. vasario 14 d. Šiaulių bažnyčioje susirinko pirmasis Šiaulių žemės seimelis, kuris prisiekė Gegužės 3 d. Konstitucijai. Buvo išrinkta taip pat karinė – civilinė savivaldos institucija – komisija, kurią sudarė 15 nekilnojamąjį turtą turėjusių bajorų ir 3 miestiečiai. Tačiau 1792 m. gegužę prasidėjo Rusijos kariuomenės intervencija. 1793 m. visos reparticijos pavadintos žemėmis.
1918 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Taryba kreipėsi į gyventojus, ragindama steigti parapijų savivaldybes. Tačiau Šiauliuose, kur didelę įtaką turėjo socialdemokratai, buvo nutarta steigti demokratines savivaldybes su rinkimuose renkamais valdžios organais. Gruodžio 1 d. įvykusiame valsčių ir parapijų atstovų susirinkime buvo sudaryta komisija suvažiavimui organizuoti. Jos nariai teisininkai Kazimieras Venclauskis, Stasys Lukauskis ir Rapolas Skipitis pasirūpino, kad suvažiavimas ir rinkimai būtų teisėti. Buvo numatyta sudaryti sprendžiamąją instituciją – apskrities tarybą, į kurią įeitų po 3 valsčių ir miestų atstovus ir vykdomąją instituciją – 12 narių valdybą.
Apskrities valdžią pripažino trys savivaldūs miestai – Šiauliai, Joniškis ir Žagarė, 9 valsčiai. Gruodžio 7–8 d. vykusiame suvažiavime apskrities tarybos ir valdybos pirmininku buvo išrinktas K. Venclauskis. Tačiau 1919 m. sausio 1 d. Šiaulius užėmė bolševikai. Vasario mėn. buvo sudaryta apskrities darbininkų taryba, kurios vadovu paskirtas Stasys Brašiškis. Kovo 11 d. vokiečiai išvijo bolševikus ir jau kovo 13 d. apskrities valdyba atnaujino savo veiklą. Buvo įsteigti finansų, švietimo, miškų, ūkio, maisto ir apsaugos skyriai. Nutarta kiekvieną penktadienį rengti apskrities valdybos posėdžius, kuriuose privalėjo dalyvauti visų valsčių atstovai. Teko prašyti ir Valstybės tarybos finansinės paramos, kadangi apskrities kasą pavogė bolševikai. 1919 m. kovo 28 d. sušauktas valsčių atstovų suvažiavimas apskrities tarybos ir valdybos pirmininku vėl išrinko K. Venclauskį. Vasarą valdyba išsinuomojo grafams Zubovams priklausiusį namą Dvaro g. 24 a.
1919 m. pavasarį subyrėjo Akmenės apskritis ir keli jos valsčiai nutarė prisijungti prie Šiaulių apskrities. Liepos 1 d. Lietuvos Respublikos apskričių sienų ir jų centrų įstatymą Šiaulių apskričiai buvo priskirti šie valsčiai: Šiaulių, Žagarės, Skaistgirio, Joniškio, Kriukų, Pašvitinio, Linkuvos, Pakruojo, Lygumų, Meškuičių, Gruzdžių, Šakynos, Kuršėnų, Šaukėnų, Padubysio, Pakapės ir Šiaulėnų. Rugpjūčio 14 d. prie jų dar prisijungė Užvenčio, Vaiguvos, Kužių ir Raudėnų valsčiai, rugpjūčio 16 d. Tryškių, rugpjūčio 18 d. Kruopių, rugsėjo 4 d. Klovainių, rugsėjo 11 d. Papilės valsčiai. 1923 m. vykusio pirmojo visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, Šiaulių apskrityje gyveno 176 628 gyventojai ir buvo 27 346 ūkiai.
Be apskrities savivaldybės savo 1918 m. gruodžio 18 d. aplinkraščiu vidaus reikalų ministras Vladas Stašinskas įsteigė ministrui pavaldaus apskrities viršininko instituciją. Pirmuoju Šiaulių apskrities viršininku 1919 m. birželį buvo paskirtas apskrities valdybos narys Mečys Jurgelys. Tačiau iš karto kilo konfliktas tarp norėjusio savo valdžios galią parodyti apskrities viršininko ir apskrities savivaldybės valdybos. Nenorint eskaluoti dvivaldystės apskrities viršininku buvo paskirtas Antanas Jasnauskas. 1924 m. Seimas sujungė apskrities viršininko ir apskrities savivaldybės valdybos pirmininko pareigybes. Po 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo apskrities viršininko įgaliojimai buvo dar padidinti, apskrities tarybos nebebuvo renkamos. 1937 m. Šiaulių apskritis užėmė 6042 km² plotą, turėjo 210 tūkst. gyventojų ir buvo didžiausia Lietuvoje.
1940 m. TSRS okupavus Lietuvą senoji administracinė-teritorinė valdymo struktūra – apskritys, valsčiai, miestai – buvo palikta. 1941–1944 m. apskritis įėjo į Ostlando Lietuvos generalinės srities Šiaulių krašto apygardą. 1950 m. birželio 20 d. Lietuvoje buvo įvesta nauja administracinio-teritorinio suskirstymo sistema. Apskritys panaikintos, o Lietuva padalinta į keturias sritis: Vilniaus sritį, Kauno sritį, Klaipėdos sritį ir Šiaulių sritį. Šiaulių sritį sudarė 24 rajonai. 1953 m. sritys buvo panaikintos, pagrindiniu administraciniu-teritoriniu vienetu liko rajonai.