Ašmenos apskritis (Lenkija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Ašmenos apskritis
Powiat oszmiański
Flag of Russia.svg
1920 – 1944 Flag of Byelorussian SSR.svg
POL powiat oszmiański map.svg
Ašmenos pavietas Vilniaus vaivadijoje 1925–1939 m.
Administracinis centras Ašmena
Valsčiai 11 (1931), 7 (1943)
1920-1922 Flag of Central Lithuania 1920.svg Vidurinė Lietuva
1922-1925 Flag of Poland.svg Vilniaus žemė
1925-1939 Flag of Poland.svg Vilniaus vaivadija (1925–1939)
1939-1941 Flag of Byelorussian SSR.svg Baltarusijos TSR
1941-1944 Flag of Nazi Germany (1933-1945).svg Vilniaus krašto apygarda
Gyventojų 101 542 (1931)
Plotas 2 362 km² (1931)

Ašmenos apskritis (lenk. Powiat oszmiański) – administracinis-teritorinis vienetas, egzistavęs 1920-1944 m. dabartinės Lietuvos ir Gudijos teritorijoje į pietryčius nuo Vilniaus, Ašmenos aukštumoje. Centras – Ašmena.

Apskritis keletą kartų keitė savo pavaldumą. Priklausė Lenkijos Respublikai, Baltarusijos TSR, Trečiajam Reichui.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmojo pasaulinio karo metu istorinė Ašmenos apskritis buvo okupuota Vokietijos Imperijos. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir TSRS taikos sutartį Ašmenos apskritis atiteko Lietuvai, tačiau greitai ji buvo okupuota lenkų ir 19201939 m. priklausė Lenkijai: 19201922 m. buvo Vidurio Lietuvoje, 19221925 m. Vilniaus administracinėje apygardoje, o 19251939 m. Vilniaus vaivadijoje.

1939 m. rugsėjo pabaigoje Ašmenos apskritis užimta TSRS, priskirta Baltarusijos TSR, bet 1940 m. sausio 15 d. buvo panaikinta. Tų pat metų rugpjūčio 3 d. dalį apskrities teritorijos Baltarusija perdavė Lietuvos TSR ir toje teritorijoje buvo sudaryta Vilniaus apskrities Dieveniškių ir Šalčininkų valsčiai. 1942 m. balandžio 1 d. apskritį atkūrė vokiečių valdžia ir priskyrė Vilniaus krašto apygardai, kuriai priklausė iki 1944 m. Sudaryta apskrities lietuvių administracija, nauja švietimo sistema.

1943 m. apskrityje buvo 7 valsčiai – Galšios, Ašmenos, Graužiškių, Krevo, Kučionių, Salų, Smurgainių.[1]

Iš karto po Antrojo pasaulinio karo apskritis buvo perduota Baltarusijos TSR.

Apskrities istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės


1931 2.298 (ar 2.332, ar 2.376) 101.542
1942 2052 95.500 7 valsčiai

Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ašmenos apskrities valsčiai XX a. tarpukariu

Daug Ašmenos apskrities gyventojų XIX a. – XX a. pirmoje pusėje buvo lietuviai. 1857 m. lietuviškai kalbantys sudarė 30,8 %, 1890 m. – 9,4 %, 1897 m. – 3,8 %, 1909 m. apie 4,6 % apskrities gyventojų. XIX a. pabaigoje lietuvių kalbos arealas sparčiai siaurėjo. 1890 m. lietuvių kalba buvo išlikusi visame Dieveniškių valsčiuje, Lazūnų apylinkėse ir kai kuriuose kaimuose aplink Jokintonis. 1910 m. lietuvių kunigų duomenimis, lietuviškai kalbėjo 10,3 % visų apskrities katalikų.

Pagal Lenkijos statistiką 1919 m. apskrityje buvo 64 (0,03 %) lietuviai, iš jų Ašmenoje apie 10 %, 1931 m. – atitinkamai 1562 ir 6 %. Lenkų valdžia persekiojo lietuvius, uždarė lietuvių mokyklas, skaityklas. Apskrityje lietuvių kalba išliko palei Lydos (Dieveniškės, Norviliškės, Surviliškės, Lipniškės, Geranainys), Vilniaus (Graužiškės, Velbutavas, Klevyčia), Naugarduko (Dūkšto seniūnija, Trobų ir Vijos parapijose) apskritis.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Antanas TylaAšmenos apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 113 psl.
  2. Petras GaučasAšmenos apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 113 psl.