Pereiti prie turinio

Ašmenos apskritis (1920–1944)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Ašmenos apskritis (Lenkija))
Ašmenos apskritis
lenk. Powiat oszmiański

1920 – 1944
Ašmenos pavietas Vilniaus vaivadijoje 1925–1939 m.
Administracinis centras Ašmena
Valsčiai 11 (1931), 7 (1943)
1920-1922 Vidurinė Lietuva
1922-1925 Vilniaus žemė
1925-1939 Vilniaus vaivadija (1925–1939)
1939-1941 Baltarusijos TSR
1941-1944 Vilniaus krašto apygarda
Gyventojų 101 542 (1931)
Plotas 2 362 km² (1931)

Ašmenos apskritis (lenk. powiat oszmiański) – administracinis-teritorinis vienetas, egzistavęs 19201944 m. dabartinės Lietuvos ir Gudijos teritorijoje į pietryčius nuo Vilniaus, Ašmenos aukštumoje. Centras – Ašmena. Apskritis keletą kartų keitė savo pavaldumą. Priklausė Lenkijos Respublikai, Baltarusijos TSR, Trečiajam Reichui.

I pasaulinio karo metu istorinė Ašmenos apskritis buvo okupuota Vokietijos imperijos. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir TSRS taikos sutartį Ašmenos apskritis atiteko Lietuvai, tačiau greitai ji buvo okupuota lenkų ir 19201939 m. priklausė Lenkijai: 19201922 m. buvo Vidurinės Lietuvoje, 19221925 m. Vilniaus administracinėje apygardoje, o 19251939 m. Vilniaus vaivadijoje.

1939 m. rugsėjo pabaigoje Ašmenos apskritis užimta TSRS, priskirta Baltarusijos TSR, bet 1940 m. sausio 15 d. buvo panaikinta. Tų pat metų rugpjūčio 3 d. dalį apskrities teritorijos Baltarusija perdavė Lietuvos TSR ir toje teritorijoje buvo sudaryta Vilniaus apskrities Dieveniškių ir Šalčininkų valsčiai. 1942 m. balandžio 1 d. apskritį atkūrė vokiečių valdžia ir priskyrė Vilniaus krašto apygardai, kuriai priklausė iki 1944 m. Sudaryta apskrities lietuvių administracija, nauja švietimo sistema.[1]

Iš karto po II pasaulinio karo apskritis buvo perduota Baltarusijos TSR.


Apskrities istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės


1931 2298 (ar 2332, ar 2376) 101 542
1942 2052 95 500 7 valsčiai

Administracinis suskirstymas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčių žemėlapis

Lenkijos valdymo metu apskričiai įvairiais laikotarpiais priklausė 23 valsčiai:

Lietuviškai Lenkiškai Laikotarpis Centras
Bienicos valsčius Bienica 1919–1927 Bienica
Bokšto valsčius Bakszty 1919–1920 Bokštas
Derevnos valsčius Derewno 1919–1920 Derevna
Dieveniškių valsčius Dziewieniszki 1919–1939 Dieveniškės
Galšios valsčius Holszany 1919–1939 Galšia
Graužiškių valsčius Graużyszki 1919–1939 Graužiškės
Jurotiškių valsčius Juraciszki 1919–1920 Jurotiškės
Krevo valsčius Krewo 1919–1939 Krevas
Kučionių valsčius Kucewicze 1919–1939 Kučionys
Lipniškių valsčius Lipniszki 1919–1920 Lipniškės
Lugamėnų valsčius Ługomowicze 1919–1920 Lugamėnai
Nalibokų valsčius Naliboki 1919–1920 Nalibokai
Palačionių valsčius Połoczany 1919–1920 Palačionys
Palionių valsčius Polany 1919–1939 Palionys
Salų valsčius Soły 1919–1939 Salos
Sedliškės valsčius Siedliszcze 1919–1920 Sedliškė
Smurgainių valsčius Smorgonie 1919–1939 Smurgainys
Subatninkų valsčius Sobotniki 1919–1920 Subatninkai
Trobų valsčius Traby 1919–1920 Trobos
Užberžio valsčius Zabrzezie 1919–1920 Užberžis
Valažino valsčius Wołożyn 1919–1920 Valažinas
Vijos valsčius Iwie 1919–1920 Vija
Vyšniavo valsčius Wiszniew 1919–1920 Vyšniava

1943 m. buvo 7 valsčiai (Galšios, Ašmenos, Graužiškių, Krevo, Kučionių, Salų, Smurgainių).

Pagal Lenkijos statistiką 1919 m. apskrityje buvo 64 (0,03 proc.) lietuviai, iš jų Ašmenoje apie 10 proc., 1931 m. – atitinkamai 1562 ir 6 proc. Lenkų valdžia persekiojo lietuvius, uždarė lietuvių mokyklas, skaityklas. Apskrityje lietuvių kalba išliko palei Lydos (Dieveniškės, Norviliškės, Surviliškės, Lipniškės, Geranainys), Vilniaus (Graužiškės, Velbutavas, Klevyčia), Naugarduko (Dūkšto seniūnija, Trobų ir Vijos parapijose) apskritis.[2]

  1. Petras Gaučas, Antanas TylaAšmenos apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 113 psl.
  2. Ašmenos apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-03-13).