Užventis
| Užventis | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||||||||||||
 | ||||||||||||||||
  Užventis | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||||||||||||||||
| Valstybė |  Lietuva
| |||||||||||||||
| Apskritis |  Šiaulių apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė |  Kelmės rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Gyventojų | 630 | |||||||||||||||
| Plotas | 2,39 km² | |||||||||||||||
| Tankumas | 264 žm./km² | |||||||||||||||
| Altitudė | 135 m | |||||||||||||||
| Pašto kodas | LT-86036 | |||||||||||||||
 Vikiteka |
UžventisVikiteka | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Užventis (žem. Ožvėntis) – miestas Kelmės rajone, abipus Ventos, 25 km į šiaurės vakarus nuo Kelmės, Žemaičių aukštumos rytinėje pašlaitėje. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Užventį pasiekia keturi krašto keliai: 158 Kelmė–Užventis , 159 Užventis–Šaukėnai–Kuršėnai , 194 Užventis–Tryškiai–Viekšniai ir 223 Užventis–Varniai .
Stovi medinė Užvenčio Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia (pastatyta 1703 m.) su varpine, Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazija, biblioteka (nuo 1940 m.), paštas (indeksas LT-86036), kraštotyros muziejus (1966 m. įkurtas buvusiame Užvenčio dvaro svirne), senelių namai (nuo 2009 m.). Nuo 1966 m. pažymint rašytojos Žemaitės gimimo metines Užventyje teikiama Žemaitės literatūrinė premija.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Užventis istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XIV a. kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio Užvenčio dvaras. Gyvenvietė kūrėsi dešiniajame Ventos krante. 1527 m. minimas Užvenčio valsčius, 1537 m. – miestelis.
1655–1660 m. ir 1701 m. miestelis nukentėjo nuo švedų antpuolių. XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje pastatyta Užvenčio bažnyčia. 1609 m. įsteigta parapinė mokykla. 1667 m. minimas Užvenčio pavietas. 1703 m. suteikta teisė rengti turgų, nuo 1746 m. čia dar vykdavo ir trys prekymečiai. 1863 m. ties Užvenčiu vyko sukilėlių kautynės su Rusijos kariuomene.
Sovietmečiu buvo Užvenčio tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, veikė nedidelis trikotažo siuvimo cechas. 1956 m. gruodžio 28 d. suteiktos miesto teisės. Įkurtas visuomeninis kraštotyros muziejus.
2000 m. Užvenčio herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| XVI a. | Užvenčio valsčiaus centras | Žemaitijos seniūnija | |
| 1791 m. | Šiaulių reparticija | ||
| 1919 m. | Telšių apskritis | ||
| 1919–1947 m. | Šiaulių apskritis | ||
| 1949 m. | Kelmės apskritis | ||
| 1950–1953 m. | Užvenčio apylinkės centras | Užvenčio rajono centras | Šiaulių sritis |
| 1953–1956 m. | |||
| 1956–1962 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Užvenčio apylinkės centras | ||
| 1962–1995 m. | Kelmės rajonas | ||
| nuo 1995 m. | Užvenčio seniūnijos centras | Kelmės rajono savivaldybė | Šiaulių apskritis |
Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miesto vardas kilęs prie upėvardžio Venta, pridėjus priešdėlį už- – būtent Ventos aukštupyje ir įsikūręs Užventis. Venta išteka už 10 km į pietvakarius nuo Užvenčio.
XX a. tarpukariu vartota lytis Užventys.[3]
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||||||
| 1885 m.*[2] | 1902 m.*[1] | 1923 m.sur. | 1970 m.sur.[4] | 1976 m.[5][6] | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 521 | 1 006 | 792 | 1 406 | 1 300 | 1 229 | 1 149 | 898 | 833 | ||
| 2020 m. | - | - | - | - | - | - | - | - | ||
| 630 | - | - | - | - | - | - | - | - | ||
| ||||||||||
| ||||||||||
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Netoli Užvenčio gimė Povilas Višinskis (1875–1906), rašytojas, žurnalistas ir redaktorius, kuriam teko svarbus vaidmuo tautinio atgimimo laikotarpiu.
- Užventyje kurį laiką gyveno ir kūrė Žemaitė (1845–1921)
- Prie Užvenčio, kairiajame Ventos krante 1887–1898 m. darbavosi Šatrijos Ragana (1877–1930). Užvenčio dvaras ir jo kultūrinis bei dvasinis gyvenimas 1922 m. aprašytas Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare“.
- Dvaro koplyčios rūsyje buvo palaidotas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Smilgevičius (1870–1942 m.), 1998 m. perlaidotas miesto kapinėse.
- Moshe Rosenstein (1880-1941), rabinas.
- Domas Rocius (1905-1943), Lietuvos komunistinio judėjimo veikėjas.
- Virginija Šiukščienė (g. 1959), istorikė, muziejininkė.
- Vigmantas Butkus (g. 1965), literatūros tyrinėtojas, pedagogas.
- Aurelijus Veryga (g. 1976), biomedicinos mokslų daktaras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras.
Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- FK Banga Užventis (futbolas)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Ужвенты. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 34А (68) : Углерод — Усилие. С.-Петербургъ, 1902., 600 psl. (rus.)
- ↑ 2,0 2,1 Ужвенты. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 306 psl. (rus.)
- ↑ http://lithuanianphilately.com/postal-history/uzventis/
- ↑ Užventis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 626 psl.
- ↑ Užventis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 610 psl.
- ↑ Užventis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 400 psl.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Miesto svetainė
- Užvenčio nuotraukos
- Užvenčio žemėlapiai
- Užventis. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 459 psl.
- Użwenty Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom XII, psl. 875 (lenk.)
