Kurtuvėnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kurtuvėnai
Kurtuvenai.jpg
Miestelio panorama nuo Girninkų kalno
Kurtuvėnai
Kurtuvėnai
Koordinatės 55°49′44″š. pl. 23°03′00″r. ilg. / 55.829°š. pl. 23.050°r. ilg. / 55.829; 23.050 (Kurtuvėnai)Koordinatės: 55°49′44″š. pl. 23°03′00″r. ilg. / 55.829°š. pl. 23.050°r. ilg. / 55.829; 23.050 (Kurtuvėnai)
Apskritis Šiaulių apskrities vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė Šiaulių rajono savivaldybės vėliava Šiaulių rajono savivaldybė
Seniūnija Bubių seniūnija
Gyventojų (2021) 216
Commons-logo.svg Vikiteka Kurtuvėnai
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Kùrtuvėnai
Kilmininkas: Kùrtuvėnų
Naudininkas: Kùrtuvėnams
Galininkas: Kùrtuvėnus
Įnagininkas: Kùrtuvėnais
Vietininkas: Kùrtuvėnuose
Istoriniai pavadinimai lenk. Kurtowiany, rus. Куртовяны [2]

Kurtuvėnai – miestelis Šiaulių rajono savivaldybės pietvakariuose, šalia kelio  215  BubiaiRamučiai , 20 km į pietvakarius nuo Šiaulių. Seniūnaitijos centras. Miestelis linijinio plano su centrine turgaus aikšte, kurios vakarinėje dalyje stovi Kurtuvėnų Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, rytinėje – išlikę Kurtuvėnų dvaro pastatai, parkas ir smuklė. Pietinėje miestelio dalyje yra Kurtuvėnų kapinės, Kurtuvėnų piliakalnio koplyčia. Veikia Kurtuvėnų regioninio parko direkcija, paštas (LT-80019), buvusi Kurtuvėnų pradinė mokykla.

Daugiafunkcis centras: mokykla, bendruomenės namai, kultūros centras, biblioteka
Gatvė Kurtuvėnuose
Kurtuvėnų dvaro sodybos vieta

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestelio pavadinimas veikiausiai yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Kurtuvos ežero vardo. XX a. tarpukariu miestelis buvo žinomas kaip Kurtavėnai.

Liaudies etimologija mena, kad Kurtuvėnų vardas kilęs nuo kurtinių, kurie čia kadaise veisėsi. Kiti jį kildina nuo Kurtuvos, kurio pakrantėje gyvenusi milžino Kuršio motina Kurtuvė. Dar viena sena legenda byloja, kad šventajame ąžuole buvusi pagrobta dievaitė Rytulė, kurios seserys kasvakar raudodamos klausdavusios: „Kur tu viena vargsti?“ Rytulė sugebėjusi pabėgti, o pagrobėjas mėgdžiodamas deivių raudą leidosi vytis, kartodamas „Kur tu viena...“ Taip ir pradėta vadinti vietovė.[4]

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kurtuvėnai įsikūrę Rytų Žemaičių plynaukštės šiaurinėje dalyje, Kurtuvėnų kalvyne. Į šiaurę nuo miestelio yra Kurtuvėnų kaimas, 18251831 m. iškastas Ventos–Dubysos kanalas, už jo – Girnikų piliakalnis, į rytus tvyro Kurtuvos ežeras. Aplink miestelį gausu žuvininkystės tvenkinių (beveik 100), iš jų didžiausias – Dambos tvenkinys. Netoli miestelio įkurtas Kurtuvėnų kraštovaizdžio draustinis.

Link Šiaulių nutiestas dviračių takas. Pro Kurtuvėnus eina plentas Ryga-Karaliaučius; plentai į Šiaulius, Užventį.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kurtuvėnų senkapis
Kurtuvos ežeras

Kur­tu­vė­nų apy­lin­kė­se gy­ven­ta jau vė­ly­va­ja­me ak­mens am­žiu­je (III–­II tūkst. pr. m. e.); šios vie­tos ne­ap­leis­tos ir žal­va­rio bei ge­le­žies am­žiais. Pietinėje dalyje yra Kurtuvėnų piliakalnis. XIV a.–­XVI a. te­ri­to­ri­ja tarp Ven­tos ir Du­by­sos pri­klau­sė is­to­ri­nei že­mai­čių Kni­tu­vos že­mei.

Kurtuvėnai minimi nuo XIII amžiaus. 1495 m. pa­sta­ty­ta pir­mo­ji Kurtuvėnų baž­ny­čia ir įkur­ta katalikų pa­ra­pi­ja. Nuo XVI a. pabaigos iki 1614 m. bažnyčia priklausė evangelikams reformatams, po 1614 m. pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia, XVII a. pabaigoje sunyko. 17851796 m. pastatyta Kurtuvėnų Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia.

1573 m. minimas Kurtuvėnų miestelis. XVII a. viduryje ir XVIII a. pradžioje nukentėjo per karus. Nuo XVIII a. priklausė bajorams Nagurskiams, vėliau Plateriams-Zybergams. 1766 m. gavo turgaus privilegiją.

1805 m. Kurtuvėnų dvaro valstiečiai atsisakė eiti baudžiavą. 1877 m. dvarininkui pasipriešinusius laisvuosius žmones malšino 1878 m. pabaigoje atsiųstas karinis dalinys. Draudžiamąją lietuvių spaudą Kurtuvėnų apylinkėse platino O. Butkutė, Meškauskis, Povilas Višinskis, Vitkauskiai. 1905 m. įvyko anticarinių mitingų.

1915 m., per Pirmąjį pasaulinį karą, Kurtuvėnai sudegė, 1919 m. nukentėjo nuo bermontininkų. Nuo XX a. pradžios iki 1950 m. buvo valsčiaus centras. Po Antrojo pasaulinio karo Kurtuvėnų apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos partizanai. 1950–1981 m. Kurtuvėnų apylinkės centras. 1948 m. įkurta biblioteka, medicinos punktas. Veikia karpių veisimo bendrovė „Šventjonis“. [5]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19191930 m. Kurtuvėnų valsčiaus centras Šiaulių apskritis
19301947 m. Padubysio valsčius
19471950 m. Kurtuvėnų valsčiaus centras
19501981 m. Kurtuvėnų apylinkės centras Šiaulių rajonas
19811995 m. Bubių apylinkė
1995 Bubių seniūnija Šiaulių rajono savivaldybė

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1592 m. miestelyje buvo 34, 1664 m. – 15 šeimų.

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1861 m. ir 2021 m.
1861 m. 1865 m.*[2] 1923 m.sur.[6] 1959 m.sur.[7] 1970 m.sur.[8] 1978 m.[9] 1979 m.sur.[10]
235 137 295 357 399 400 342
1985 m.[11] 1989 m.sur.[12] 2001 m.sur.[13] 2004 m. 2011 m.sur.[14] 2021 m.sur.[15] -
304 301 326 312 256 216 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kurtuvėnuose gimė:

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kurtuvėnai XIX a. buvo vienas svarbiausių krašto kultūros židinių, XIX a. viduryje dvare veikė baudžiauninkų teatras. Vėliau Kurtuvėnų dvaras tapo lietuvybės plėtros židiniu, čia dirbo arba lankydavosi daug to meto šviesuolių.

Miestelį viename savo kūrinių mini Jonas Biliūnas:

Cquote2.png Iššokau Bubiuosediližano ir pasukau Kurtuvėnų vieškeliu. Ėjau aplankytų pas savo draugą, kuris Kurtuvėnuose grafo vaikus mokė. Seniai buvau jį bematęs: norėjau su juo apie spaudą, apie literatūrą paplepėti.
Cquote1.png


J. Biliūnas čia keliavo aplankyti švietėją Povilą Višinskį (1875–1906), kuris, pristigęs lėšų mokslui, kelerius metus Kurtuvėnuose mokė grafo Pliaterio vaikus. Pas P. Višinskį taip pat lankydavosi Šatrijos Ragana, Žemaitė. Švietėjo garbei pastatytas medinis paminklas.

Kurtuvėnuose ilgą laiką gyveno kompozitorius Domas Andrulis (1896–1973).

Atgavus nepriklausomybę Kurtuvėnuose įsteigtas regioninis parkas pratęsė tų laikų tradicijas. Miestelyje vyksta daug kultūrinių renginių – švenčiamos Užgavėnės, Velykos, šv. Jokūbo atlaidai (paskutinį liepos sekmadienį), Kalėdos ir kt. Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“ kartu su Regioninio parko direkcija organizuoja jaunimo vasaros ekologines stovyklas, stovyklas „Gyvoji istorija“, „Paveldo draugai“, „Ugnies sąšaukas“ ir kitus renginius.

Buvusiose Pliaterių arklidėse įsikūręs Kurtuvėnų žirgynas ir jojimo paslaugų centras.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 873 psl. (Wikisource.org)
  3. „Antkapis“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2016-02-21. 
  4. Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. – Kaunas, „Šviesa“, 2008. // psl. 75
  5. Algimantas MiškinisKurtuvėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 332 psl.
  6. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  7. KurtuvėnaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 267 psl.
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  9. KurtuvėnaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 282 psl.
  10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  11. Algimantas Miškinis ir kt. Kurtuvėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 453
  12. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  13. Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kurtuvėnai: legendinė apysaka (sud. Kazys Kaknevičius). – Šiauliai: Saulės delta, 2008. – 264 p. – ISBN 978-9955-732-39-6
  • Užgavėnės Kurtuvėnuose: fotoalbumas (sud. Vidmantas Lopeta, Salvijus Kulevičius, Rytis Budrys). – Kurtuvėnai: Kurtuvėnų regioninio parko direkcija, 2008. – 213 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-881-00-1

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png Linartai – 5 km Rimučiai – 1,5 km
Bulėnai – 4 km
ŠIAULIAI – 20 km
BUBIAI – 6 km
Blank-50px.png
ŠAUKĖNAI – 13 km
UŽVENTIS – 28 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Mirskiškė – 5 km
KELMĖ – 21 km