Kurtuvėnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Portal.svg
Kurtuvėnai
Kurtuvenai.jpg
Miestelio panorama nuo Girninkų kalno

Kurtuvėnai
Koordinatės 55°49′52″N 23°03′00″E / 55.831°N 23.050°E / 55.831; 23.050 (Kurtuvėnai)Koordinatės: 55°49′52″N 23°03′00″E / 55.831°N 23.050°E / 55.831; 23.050 (Kurtuvėnai)
Apskritis Šiaulių apskrities vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė Šiaulių rajono savivaldybė
Seniūnija Bubių seniūnija
Gyventojų skaičius 256 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: KurtuvėnaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Kùrtuvėnai
Kilmininkas: Kùrtuvėnų
Naudininkas: Kùrtuvėnams
Galininkas: Kùrtuvėnus
Įnagininkas: Kùrtuvėnais
Vietininkas: Kùrtuvėnuose
Daugiafunkcis centras: mokykla, bendruomenės namai, kultūros centras, biblioteka
Gatvė Kurtuvėnuose
Kurtuvėnų senkapis
Kurtuvėnų dvaro sodybos vieta
Kurtuvos ežeras

Kurtuvėnai (žem. Kortovienā) – miestelis Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos pietvakariuose, šalia kelio  215  BubiaiRamučiai , 20 km į pietvakarius nuo Šiaulių. Seniūnaitijos centras.

Yra Kurtuvėnų regioninio parko direkcija, paštas (LT-80019).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kur­tu­vė­nų apy­lin­kė­se gy­ven­ta jau vė­ly­va­ja­me ak­mens am­žiu­je (III–­II tūkst. pr. m. e.); šios vie­tos ne­ap­leis­tos ir žal­va­rio bei ge­le­žies am­žiais. Pietinėje dalyje yra Kurtuvėnų piliakalnis. XIV a.–­XVI a. te­ri­to­ri­ja tarp Ven­tos ir Du­by­sos pri­klau­sė is­to­ri­nei že­mai­čių Kni­tu­vos že­mei.

Kurtuvėnai minimi nuo XIII amžiaus. 1495 m. pa­sta­ty­ta pir­mo­ji Kurtuvėnų baž­ny­čia ir įkur­ta katalikų pa­ra­pi­ja. Nuo XVI a. pabaigos iki 1614 m. bažnyčia priklausė evangelikams reformatams, po 1614 m. pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia, XVII a. pabaigoje sunyko. 17851796 m. pastatyta Kurtuvėnų Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia.

1573 m. minimas Kurtuvėnų miestelis. XVII a. viduryje ir XVIII a. pradžioje nukentėjo per karus. Nuo XVIII a. priklausė bajorams Nagurskiams, vėliau Plateriams-Zybergams. 1766 m. gavo turgaus privilegiją.

Nuo 1804 m. veikė parapinė mokykla, 19231949 m. pradžios mokykla, 1949–1993 m. septynmetė, aštuonmetė, 1993–2005 m. pagrindinė, nuo 2005 m. pradžios mokykla.

1805 m. Kurtuvėnų dvaro valstiečiai atsisakė eiti baudžiavą. 1877 m. dvarininkui pasipriešinusius laisvuosius žmones malšino 1878 m. pabaigoje atsiųstas karinis dalinys. Draudžiamąją lietuvių spaudą Kurtuvėnų apylinkėse platino O. Butkutė, Meškauskis, Povilas Višinskis, Vitkauskiai. 1905 m. įvyko anticarinių mitingų.

1915 m., per Pirmąjį pasaulinį karą, Kurtuvėnai sudegė, 1919 m. nukentėjo nuo bermontininkų. Nuo XX a. pradžios iki 1950 m. buvo valsčiaus centras. Po Antrojo pasaulinio karo Kurtuvėnų apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos partizanai. 1950–1981 m. Kurtuvėnų apylinkės centras. 1948 m. įkurta biblioteka, medicinos punktas. Veikia karpių veisimo bendrovė „Šventjonis“. [3]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19191950 m. Kurtuvėnų valsčiaus centras
19501981 m. Kurtuvėnų apylinkės centras
19811995 m. Bubių apylinkė
nuo 1995 m. Bubių seniūnija


Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestelio pavadinimas veikiausiai hidroniminis, kilęs nuo Kurtuvos ežero vardo. XX a. tarpukariu miestelis buvo žinomas kaip Kurtavėnai.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestelis linijinio plano su centrine turgaus aikšte, kurios vakarinėje dalyje stovi Kurtuvėnų Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, rytinėje – išlikę Kurtuvėnų dvaro pastatai, parkas ir smuklė. Pietinėje miestelio dalyje yra Kurtuvėnų kapinės.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1592 m. miestelyje buvo 34, 1664 m. – 15 šeimų.

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1861 m. ir 2011 m.
1861 m. 1865 m.*[2] 1923 m.sur. 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur. 1978 m.[6]
235 137 295 357 399 400
1979 m.sur. 1985 m.[7] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2004 m. 2011 m.sur.
342 304 301 326 312 256
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kurtuvėnuose gimė:

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kurtuvėnai XIX a. buvo vienas svarbiausių krašto kultūros židinių, XIX a. viduryje dvare veikė baudžiauninkų teatras. Vėliau Kurtuvėnų dvaras tapo lietuvybės plėtros židiniu, čia dirbo arba lankydavosi daug to meto šviesuolių.

Miestelį viename savo kūrinių mini Jonas Biliūnas:

Cquote2.png Iššokau Bubiuosediližano ir pasukau Kurtuvėnų vieškeliu. Ėjau aplankytų pas savo draugą, kuris Kurtuvėnuose grafo vaikus mokė. Seniai buvau jį bematęs: norėjau su juo apie spaudą, apie literatūrą paplepėti.
Cquote1.png


J. Biliūnas čia keliavo aplankyti švietėją Povilą Višinskį (1875–1906), kuris, pristigęs lėšų mokslui, kelerius metus Kurtuvėnuose mokė grafo Pliaterio vaikus. Pas P. Višinskį taip pat lankydavosi Šatrijos Ragana, Žemaitė. Švietėjo garbei pastatytas medinis paminklas.

Kurtuvėnuose ilgą laiką gyveno kompozitorius Domas Andrulis (1896–1973).

Atgavus nepriklausomybę Kurtuvėnuose įsteigtas regioninis parkas pratęsė tų laikų tradicijas. Miestelyje vyksta daug kultūrinių renginių – švenčiamos Užgavėnės, Velykos, šv. Jokūbo atlaidai (paskutinį liepos sekmadienį), Kalėdos ir kt. Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“ kartu su Regioninio parko direkcija organizuoja jaunimo vasaros ekologines stovyklas, stovyklas „Gyvoji istorija“, „Paveldo draugai“, „Ugnies sąšaukas“ ir kitus renginius.

Buvusiose Pliaterių arklidėse įsikūręs Kurtuvėnų žirgynas ir jojimo paslaugų centras.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kurtuvėnai įsikūrę Rytų Žemaičių plynaukštės šiaurinėje dalyje, Kurtuvėnų kalvyne. Į šiaurę nuo miestelio yra Kurtuvėnų kaimas, 18251831 m. iškastas Ventos–Dubysos kanalas, už jo – Girnikų piliakalnis, į rytus tvyro Kurtuvos ežeras. Aplink miestelį gausu žuvininkystės tvenkinių (beveik 100), iš jų didžiausias – Dambos tvenkinys. Netoli miestelio įkurtas Kurtuvėnų kraštovaizdžio draustinis.

Link Šiaulių nutiestas dviračių takas. Pro Kurtuvėnus eina plentas Ryga-Karaliaučius; plentai į Šiaulius, Užventį.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. 2,0 2,1 Куртовяны. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 873 psl. (rus.)
  3. Algimantas Miškinis. Kurtuvėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 332 psl.
  4. „Antkapis“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2016-02-21. 
  5. Kurtuvėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 267 psl.
  6. Kurtuvėnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 282 psl.
  7. Algimantas Miškinis ir kt. Kurtuvėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 453 psl.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kurtuvėnai: legendinė apysaka (sud. Kazys Kaknevičius). – Šiauliai: Saulės delta, 2008. – 264 p. – ISBN 978-9955-732-39-6
  • Užgavėnės Kurtuvėnuose: fotoalbumas (sud. Vidmantas Lopeta, Salvijus Kulevičius, Rytis Budrys). – Kurtuvėnai: Kurtuvėnų regioninio parko direkcija, 2008. – 213 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-881-00-1

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Linartai – 5 km Rimučiai – 1,5 km
Bulėnai – 4 km
ŠIAULIAI – 20 km
BUBIAI – 6 km
Blank-50px.png
ŠAUKĖNAI – 13 km
UŽVENTIS – 28 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Mirskiškė – 5 km
KELMĖ – 21 km