Marijampolės apskrities istorija

Marijampolės apskritis

1795 – iki dabar

Apskritis Rusijos imperijos Suvalkų gubernijoje

Administracinis centras

Marijampolė

1795–1807 m.

Balstogės departamentas

1807–1815 m.

1815–1837 m.

1867–1915 m.

1915–1919 m.

1919–1939 m.

Lietuva

1939–1944 m.

Kauno krašto apygarda

1944–1950 m.

Lietuvos TSR

Marijampolės apskritis – teritorinis vienetas pietvakarių Lietuvoje, kurio istorija siekia XVIII a. pabaigos ir tęsiasi iki šių dienų. Centras – Marijampolė. Apskrities priklausomybė ir teritorija keletą kartų keitėsi, ji priklausė Prūsijai, Rusijai, Vokietijai, Lietuvai, TSRS. Dabartinė apskritis įkurta 1994–1995 m.

Istorija

Apskritis apima dalį kadaise čia buvusių sūduvių žemių, kurios vėliau, Rusijos imperijos laikais gavo Suvalkijos (Suvalkų gubernijos teritorija) vardą. Po ilgų XIII a. pabaigos – XIV a. kovų su vokiečių ordinu dauguma senųjų Sūduvos (Dainavos) gyventojų buvo išnaikinta, o kraštas buvo nusiaubtas. Iš naujo Sūduva ėmė atgyti XV a. pabaigoje, kai darbštūs atsikėlėliai iš įvairių Lietuvos vietų pradėjo užimti Užnemunės žemes. Be to, artima kaimynystė su Lenkija ir Prūsija naujiesiems gyventojams leido ganėtinai anksti pažinti naujas kitų kraštų ūkio technologijas, užmegzti su jais glaudžius prekybinius ryšius.

Rytų Prūsija

1795 m. žlugus Abiejų Tautų Respublikai, Užnemunė atiteko Prūsijai. Šioje pirmą kartą suformuota Marijampolės apskritis, kuri iš pradžių ji vadinosi Starapolės apskritimi arba Senapilės apskritimi.^[1] 1795–1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje apskrityje buvo:

7 karališkieji miestai:
- Liudvinavas
- Marijampolė
- Naumiestis
- Pilviškiai
- Prienai
- Sudargas
- Zapyškis
3 dvarininkams priklausantys miestai:

Rusijos imperija

Per XIX a. apskrities pavaldumas keletą kartų keitėsi. 1807–1815 m. ji priklausė Varšuvos kunigaikštystės Lomžos departamentui, 1816–1837 m. į Rusijos imperiją įeinančiai Lenkijos karalystės Augustavo vaivadijai, 1837–1867 m. Augustavo gubernijai, 1867–1915 m. Suvalkų gubernijai. 1867 m. dalis apskrities teritorijos atiteko naujai sudarytai Naumiesčio apskričiai.

Iki I pasaulinio karo apskritis ribojosi su Suvalkų gubernijos Kalvarijos, Naumiesčio ir Vilkaviškio apskritimis bei Vilniaus gubernijos Trakų apskritimi ir Kauno gubernijos Kauno apskritimi.

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1897	~2000	114 262		2 miestai: Marijampolė, Prienai miesteliai: Balbieriškis, Garliava, Gižai, Gudeliai, Kazlų Rūda, Pilviškiai, Šunskai, Veiveriai, Zapyškis
1913			14 valsčių: Aleksoto valsčius, Antanavo valsčius, Balbieriškio valsčius, Veiverių valsčius, Gudelių valsčius, Kvietiškio valsčius, Mikališkių valsčius, Pilviškių valsčius, Pagirmuonių valsčius, Panemunės valsčius, Fredos valsčius, Klebiškio valsčius, Šunskų valsčius, Javaravo valsčius ^[2]
1914	1307	127 400

Tarpukaris ir pokaris

1915–1916 m. priklausė Oberosto Suvalkų, 1916–1917 m. Vilniaus-Suvalkų, 1917–1918 m. Lietuvos sričiai. 1917 m. buvo prijungta Kalvarijos apskritis. Po 1918 m. apskritis įėjo į Lietuvos valstybę. 1941–1944 m. okupavus vokiečiams įėjo į Ostlando Kauno krašto apygardą.

1946 m. Balbieriškio, Prienų ir Šilavoto valsčiai kartu su Prienais priskirti Prienų apskričiai, 1948 m. Kalvarijos, Krosnos, Liubavo valsčiai – Kalvarijos apskričiai, 1949 m. Veiverių valsčius – Kauno apskričiai. Atliekant 1950 m. administracinę reformą apskritis buvo panaikinta, jos teritorija perduota Marijampolės rajonui (41 apylinkė), Kazlų Rūdos rajonui (15 apylinkių), Prienų rajonui (2 apylinkės) ir Simno rajonui (6 apylinkės).

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1919 m.			22 valsčiai: Antanavo valsčius, Ašmintos valsčius, Balbieriškio valsčius, Gudelių I valsčius, Gudelių II valsčius, Janavo valsčius, Javaravo valsčius, Kalvarijos valsčius, Klebiškio valsčius, Krosnos valsčius, Kvietiškio valsčius, Liubavo valsčius, Liudvinavo valsčius, Marijampolės valsčius, Mikališkio valsčius, Padovinio valsčius, Prienų valsčius, Raudenio valsčius, Sasnavos valsčius, Šunskų valsčius, Veiverių valsčius, Višakio Rūdos valsčius
1923-09 (išsamiau)	2199	99 220	20 valsčių: Antanavo valsčius, Ašmintos valsčius, Balbieriškio valsčius, Gudelių I valsčius, Gudelių II valsčius, Janavo valsčius, Javaravo valsčius, Kalvarijos valsčius, Klebiškio valsčius, Krosnos valsčius, Kvietiškio valsčius, Liubavo valsčius, Liudvinavo valsčius, Mikališkių valsčius, Padovinio valsčius, Raudenio valsčius, Sasnavos valsčius, Šumskų valsčius, Veiverių valsčius, Višakio Rūdos valsčius, 3 miestai: Kalvarija, Marijampolė, Prienai	892 gyvenvietės:^[3] 3 miestai (Kalvarija, Marijampolė, Prienai), 2 miesteliai, 734 kaimai, 15 bažnytkaimių, 63 dvarai ir palivarkai, 60 vienkiemių, 15 kitų gyvenviečių
1932 m.	2080	93 656	13 valsčių ir 194 seniūnijos ^[4]	2 miestai: Kalvarija, Prienai
1939 m.		120 000
1940 m.			13 valsčių:^[5] Balbieriškio valsčius, Gudelių valsčius, Igliškėlių valsčius, Kalvarijos valsčius, Kazlų valsčius, Krosnos valsčius, Liubavo valsčius, Liudvinavo valsčius, Marijampolės valsčius, Prienų valsčius, Sasnavos valsčius, Šilavoto valsčius, Veiverių valsčius	2 miestai (Kalvarija, Prienai)
1942 m.		102 400
1949-01-01 (suskirstymas)	1155		7 valsčiai ir 65 apylinkės ^[6]	1 miestas: Marijampolė
1950-01-19			64 apylinkės ^[7]

Dabartinė apskritis

Pagrindinis straipsnis – Marijampolės apskritis.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1994–1995 m. apskritis vėl sudaryta, jai priskirtos Marijampolės rajono savivaldybė, Šakių rajono savivaldybė ir Vilkaviškio rajono savivaldybė. 2000 m. atlikus savivaldybių reformą, vietoje Marijampolės rajono sudarytos 3 savivaldybės – Kalvarijos savivaldybė, Kazlų Rūdos savivaldybė ir Marijampolės savivaldybė.

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
2001 m.	4463	188 634	5 savivaldybės ir 39 kaimiškosios seniūnijos	9 miestai, 19 miestelių, 1478 kaimai, 5 viensėdžiai, 2 glžk. stočių gyvenvietės, 63 kaimų dalys
2011 m.		161 649	43 seniūnijos	9 miestai, 20 miestelių, 1466 kaimai, 5 viensėdžiai, 1 glžk. stoties gyvenvietė
2021 m.		138 292	43 seniūnijos	9 miestai, 20 miestelių, 1188 kaimai, 2 viensėdžiai, 1 glžk. stoties gyvenvietė

Valsčiai

Valsčiai 1919–1950 m.:

Valsčius	Laikotarpis	Centras
Antanavo valsčius	1919–1933	Antanavas
Ašmintos valsčius	1919–1933	Ašminta
Balbieriškio valsčius	1919–1946	Balbieriškis
Gudelių I valsčius	1919–1933	Gudeliai (Kazlų Rūda)
Gudelių II valsčius	1919–1933	Gudeliai
Gudelių valsčius	1933–1950	Gudeliai
Igliškėlių valsčius	1931–1950	Igliškėliai
Janavo valsčius	1919–1933	Jungėnai
Javaravo valsčius	1919–1933	Javaravas
Kalvarijos valsčius	1919–1948	Kalvarija
Kazlų Rūdos valsčius	1933–1950	Kazlų Rūda
Klebiškio valsčius	1919–1933	Klebiškis
Krosnos valsčius	1919–1948	Krosna
Kvietiškio valsčius	1919–1920, 1923–1931	Aleksandravas
Liubavo valsčius	1919–1948	Liubavas
Liudvinavo valsčius	1919–1950	Liudvinavas
Marijampolės valsčius	1919, 1931–1950	Marijampolė
Mikališkių valsčius	1919–1933	Jiestrakis
Padovinio valsčius	1919–1931	Padovinys
Prienų valsčius	1919, 1933–1946	Prienai
Raudenio valsčius	1919–1933	Raudenis
Sasnavos valsčius	1919–1950	Sasnava
Šilavoto valsčius	1933–1946	Šilavotas
Šunskų valsčius	1919–1931, 1947–1950	Šunskai
Veiverių valsčius	1919–1949	Veiveriai
Višakio Rūdos valsčius	1919–1933	Višakio Rūda

Gyventojai

Tautinė sudėtis

Pagal 1897 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymą apskrityje gyveno 114 262 žmonės. Marijampolės mieste gyveno 6 737 žmonės, o Prienų mieste 2 477 žmonės. Tuometinė tautinė apskrities sudėtis buvo tokia:

Lietuviai – 76,9% (87 960);
Žydai – 10,3% (11 806);
Vokiečiai – 4,98% (5 691);
Rusai – 3,97% (4 545);
Lenkai – 2,89% (3 312);
Gudai – 0,42% (489);
Ukrainiečiai – 0,14% (171);
Totoriai – 0,08% (94);
Čiuvašai – 0,03% (42);
Čeremisai – 0,007% (8);
Kiti – 0,12% (144).^[8]

Pagal 1923 m. gyventojų surašymą apskrityje gyveno 99 220 žmonių, o jų tautinė sudėtis buvo pasiskirsčiusi taip:^[9]

Lietuviai – 87,92% (87 236);
Žydai – 6,45% (6 407);
Vokiečiai – 3,42% (3 395);
Lenkai – 1,3% (1 296);
Rusai – 0,33% (331);
Baltarusiai – 0,10% (105);
Kiti – 0,45% (450).

Apskrities viršininkai

Algis Rimas, 1995–1997 m.
Kostas Jankauskas, 1997–2000 m.
Jonas Ščeponis, 2000–2001 m.
Albinas Mitrulevičius, 2001–2008 m.

Žemėlapiai

Apskritis Suvalkų gubernijoje
Apskritis 1918 m. Oberoste
Apskritis XX a. tarpukario Lietuvoje
Dabartinė apskritis

Literatūra

Marijampolės apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 694
Marijampolės apskritis. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 287
Marijampolės apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (internetinė versija).
Powiat maryampolski. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 146 psl. (lenk.)

Šaltiniai

↑ Marijampolės apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2025-07-24).
↑ Волостныя, станичныя, сельския, гминныя правления и управления, а также полицейские станы всей России с обозначением места их нахождения. – Киев, Изд-во Т-ва Л. М. Фиш, 1913. // psl. 175 (PDF 75 psl.)
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 122
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 605–621 psl.
↑ Savivaldybių žinynas (Lietuvos miestų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 74
↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 1–10
↑ http://demoscope.ru/weekly/ssp/emp_lan_97_uezd.php?reg=278 1897 m. Rusijos imperijos surašymo duomenys (rus.)
↑ 1923 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2011-07-22 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

Apskrities istorija (1) Archyvuota kopija 2012-12-16 iš Wayback Machine projekto.
Apskrities istorija (2)

[1] Marijampolės apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2025-07-24).

[2] Волостныя, станичныя, сельския, гминныя правления и управления, а также полицейские станы всей России с обозначением места их нахождения. – Киев, Изд-во Т-ва Л. М. Фиш, 1913. // psl. 175 (PDF 75 psl.)

[3] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 122

[4] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 605–621 psl.

[5] Savivaldybių žinynas (Lietuvos miestų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51

[6] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 74

[7] LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 1–10

[8] ttp://demoscope.ru/weekly/ssp/emp_lan_97_uezd.php?reg=278 1897 m. Rusijos imperijos surašymo duomenys (rus.)

[9] 1923 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2011-07-22 iš Wayback Machine projekto.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]