Upytės apskritis

Upytės apskritis Powiat upicki
← 1566 – 1831 m. →
Apskritis LDK sudėtyje 1566-1795 m.
Administracinis centras	Upytė, Panevėžys
1566-1795	Trakų vaivadija
1795-1831	Vilniaus gubernija
Gyventojų	83 909 (1790)
Plotas	9 100 km² (1790)

Upytės apskritis (arba Upytės pavietas) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas vidurio Lietuvoje, Nevėžio ir Mūšos upynuose. Centras – Upytė, vėliau – Panevėžys.

Istorija

Buvęs Upytės pavieto teismo archyvas (pastatytas 1614 m.)

1565–1566 m. Lietuvoje vyko administracinė ir teismo reforma, po kurios įsigaliojo naujas valstybės administracinis padalijimas, sukurta nauja teismų sistema. Valsčiai buvo jungiami po keletą ir sudarė pavietus, kurie įėjo į vaivadijas. Upytės pavietas kartu su Kauno, Gardino, Lydos ir Trakų pavietais įėjo į Trakų vaivadiją.

Apskritis (pavietas) suformuota 1564–1566 m. reformos metu Upytės valsčiaus teritorijoje, jos centru paskirtas Panevėžys. Pavietuose buvo sudaromi seimeliai, kuriuose galėjo posėdžiauti visi pavieto bajorai. Seimeliai sprendė mokesčių, pavieto iždo, pavieto karinių dalinių, pareigūnų rinkimo reikalus. Seimeliuose buvo svarstomi ir valstybės reikalai, renkami atstovai į valstybės Seimą. 1717 m. seimelių įgaliojimai buvo susiaurinti. Seimeliui vadovavo aukščiausias pavieto pareigūnas – maršalka. Seimelis rinko vėliavininką, pranešdavusį bajorams apie visuotinį šaukimą, mokesčių rinkiką ir kitus pareigūnus. Paviete veikė pilies teismas, nagrinėjęs kriminalines bylas, ir žemės teismas, sprendęs ginčus dėl žemės. Pavieto teismai veikė Panevėžyje, 1614 m. pastatyti pastatai, iš kurių vienas, buvęs teismo archyvas išliko iki šių dienų.

Nors administracinis centras iš Upytės išsikėlė į Panevėžį, jos pavadinimą teritorinis darinys išlaikė dar beveik 300 metų. 1791 m. lapkričio 2 d. Panevėžiui iš naujo patvirtintas Upytės pavieto centro statusas. Iki 1795 m. apskritis priklausė LDK Trakų vaivadijai (1793 m. buvo paskelbta Upytės vaivadija), 1795–1797 ir 1801–1843 m. Rusijos imperijos Vilniaus, 1797–1801 m. Lietuvos gubernijai. 1831 m. pertvarkyta į Panevėžio apskritį.

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1790	9100	83 909		25 miestai ir miesteliai

Upytės pavieto pareigūnai

Seniūnai

• XVI a. pradžia – Baltramiejus Gineitis-Gineitavičius (Pilsudskis), sūnus Stanislovo Gineičio-Gineitavičiaus (minimo 1499 m. konstitucijoje)
• 1576 – Jonas Zareckas (t. p. Lietuvos dvaro paiždininkis, Vilniaus raktininkas)
• 1615–1629 – Jeronimas Valavičius
• 1639 – Eustachijus Kurčas (lot. Evstachivs Kvrczo)
• 1765 – Pranciškus Grincevičius
• 1770 – Puzyna (buvo vedęs Antaniną iš Bžostovskių lenk. Brzostowskich)

Maršalkos

• 1597 – Jonas Sicinskis (seimelio maršalka)
• 1733 – Mykolas Korsakas (lenk. Michał Korsak)
• 1770 – Bytautas

Pakamariai

• 1803 – Vincentas Staševskis, t. p. Tadas Staševskis

Vėliavininkai (karužai)

• 1567 – Mikalojus Janavičius
• 1765–1770 – Benediktas Karpis, buvo vedęs Rachelę Puzynienę (iš Bžostovskių lenk. Brzostowskich)

Vaiskiai

• 1770 – Bialozaras

Stalininkai

• 1770 – Andrius Staševskis, buvo vedęs Joaną Šiukštaitę (lenk. Siuksztow) Staševskienę (lenk. Staszewska), susilaukė sūnaus Juozapo (vedė Konstanciją Puzynaitę) ir dukros Pranciškos
• 1787 - Juozapas Kimbaras, buvo vedęs Tado Kosciuškos seserį Oną Kosciuškaitę (lenk. Anna z Kościuszków). Sūnus Anupras Kimbaras (lenk. Onufry Kimbar) Varšuvos kunigaikštystės kariuomenės karininkas.

Ginklininkai

• 1708 – Mikalojus Komaras (kardininkas, t. p. ir Vilkmergės pavieto)
• 1770 – Tomas Koryzna (buvo vedęs Zavišaitę)

Nuorodos

• Upytės apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987.
• Powiat upicki woj. trockiego. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 339 psl. (lenk.)
• Likimo pakirstas talentas – Aleksandras Pilsudskis (1836–1866)