Raudėnų valsčius
Jump to navigation
Jump to search
Raudėnų valsčius buvo šiaurės Lietuvoje. Centras – Raudėnai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčius panaikintas 1936 m., tačiau atkurtas 1947 m. lapkričio 6 d. iš dalies Kuršėnų valsčiaus ir dalies Tryškių valsčiaus.
Galutinai panaikintas 1950 m. birželio 20 d., valsčiaus teritorija perduota Kuršėnų rajonui (7 apylinkės).
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1918–1936 m. | Šiaulių apskritis |
| 1947–1950 m. | Kuršėnų apskritis |
| Valsčiaus istorija | |||||
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Kiti teritoriniai vienetai | Gyvenvietės |
| 1923 | 189 | 3880 | 826 | ||
| 1949 (išsamiau) |
171 | 7 apylinkės | |||
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. gyveno 3 880 žmonės:[1]
- Lietuviai - 90,62% (3516);
- Rusai - 7,35% (285);
- Žydai - 0,98% (38);
- Latviai - 0,72% (28);
- Lenkai - 0,21% (8);
- Vokiečiai - 0,08% (3);
- Kiti - 0,05% (2).
Apylinkės 1949 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Čibirikų apylinkė
- Dirvonėnų apylinkė
- Giriškių apylinkė
- Pamockės apylinkė
- Pažižmėlių apylinkė
- Raudėnų apylinkė
- Taučių apylinkė
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Asmuo | Mirties metai |
| 1931 | Paežeriai | Julius Danusevičius, miškininkas, genetikas | |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
Šis straipsnis apie Lietuvos administracinį vienetą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |