Šiaulių valsčius
| Šiaulių (Sutkūnų) valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: 1522 – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Šiauliai, Vinkšnėnai (1868), Sutkūnai (XX a. pradžia) |
 Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
| |
| Žemaitijos seniūnija | XVI a. vidurys Šiaulių apskritis (XVIII a. pabaiga) |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Šiaulių apskritis (1861–1915) |
 Lietuva
| |
| Šiaulių apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Šiaulių apskritis (1941–1944) |
 Tarybų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Šiaulių apskritis (1944–1950) |
Šiaulių valsčius (rus. Шавельская волость, taip pat Sutkūnų valsčius) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje. Centras – Šiauliai (carmečiu – Vinkšnėnai ir Sutkūnai).
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo XV a. Šiaulių valsčius (pavietas) priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui.[1] 1522 m. minimas LDK Šiaulių valsčius, įsikūręs buvusios Šiaulių žemės teritorijoje. 1524 m. birželio 11 d. Ldk Žygimanto Senojo raštu Šiaulių valsčius (pavietas) perduotas valdyti Vilniaus vyskupui Jonui. 1531 m. minimas Šiaulių vaitas Laurynas. 1667 m. paviete buvo 75 bajorų dūmai. Iki XVIII a. valsčius priklausė Šiaulių ekonomijai.
XVIII a. pabaigoje valsčius panaikintas. Atkurtas 1861 m. panaikinus baudžiavą, faktiškai pradėjo veikti 1864 m. Valsčiui priklausė Bridai, Kėbliai, Sutkūnai, Vinkšnėnai, Jurgeliškė, Mėsmedis, Smilgiai, Stirvaičiai, Aukštrakiai, Pakarčiūnai, Masiuliškės, Vijoliai ir Balių vienkiemis. Sutkūnų kaime caro valdžia įkūrė valsčiaus centrą, kuris administravo visą Gubernijos dvaro teritoriją. Valsčiaus reikalams 1864–1865 m. pastatytas ilgas medinis namas, kurio vienoje pusėje įsikūrė valsčiaus administracija. Dirbo 5 aukštesnės valdžios skirti žmonės viršaitis, raštininkas, policininkas, taikos teisėjas ir mokytojas. Visi tarnautojai buvo iš kitur atvykę rusai. Draudė kalbėti lietuviškai. Dvarininkai ir bajorai valsčiui nebuvo pavaldūs.[2] Valsčius veikė visu XX a. tarpukariu, galutinai panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Šiaulių rajonui (13 apylinkių).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1923[3] | 437 | 11 497 | 2408 | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
407 | 13 apylinkių [4] | |||
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. gyveno 11 497 žmonės:[6]
- Lietuviai - 97,31% (11188);
- Rusai - 1,6% (185);
- Latviai - 0,43% (49);
- Žydai - 0,19% (22);
- Vokiečiai - 0,16% (18);
- Lenkai - 0,1% (12);
- Baltarusiai - 0,03% (4);
- Kiti - 0,17% (19).
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1863 | Juodžiai | Naftalis Fridmanas, žydų politikas ir advokatas | 1921 |
| 1903 | Vaišnoriai | Stasys Lūšys, ekonomistas | 1980 |
| 1908 | Juodinkiai | Antanas Lešinskas, agronomas | 1976 |
| 1917 | Žeimiai | Anastazas Janulis, pasipriešinimo dalyvis | 1989 |
| 1920 | Voveriškiai | Vaclovas Dargužas, veterinaras | 2009 |
| 1942 | Pykuoliai | Jurgis Juozapaitis, kompozitorius | |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Žemaitijos seniūnija (parengė Edvardas Gudavičius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-10-05).
- ↑ Steponas Balčiūnas. Brydė Saulės žemėje. Šiauliai, Saulės delta, 2010 m., 41 psl.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 129
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 133
- ↑ 1923 m. surašymo duomenys