Vilkmergės pavietas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Vilkmergės pavietu vadintas ir Ukmergės valsčius, 1913-1933 m. priklausęs Ukmergės apskričiai

Vilkmergės pavietas
POL województwo mińskie IRP COA.svg
1564 – 1797 Blank.png
N.Sansonas d'Abbevillis, Lietuvos dalies žemėlapis 1665 m., Vilkmergės pavietas.png
Vilkmergės pavietas 1665 m. (Nicolas Sanson)
Valstybė: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Administracinis centras: Vilkmergė (dabar - Ukmergė)
1564-1793: POL województwo mińskie IRP COA.svg Vilniaus vaivadija
1793-1795: Breslaujos vaivadija
Gyventojų: 144,942 (1790)
Plotas: 8 970 km² (1790)

Vilkmergės pavietas (lenk. Powiat wiłkomierski, rus. Повят Вилькомирский) – administracinis Lietuvos vienetas dabartinės šalies teritorijos rytinėje dalyje, abipus Šventosios upės. Centras – Vilkmergė (dabar - Ukmergė).

Pavietas minimas nuo XV a. (iki 1564–1566 m. LDK reformų buvo aiškiau neapibrėžtas teritorinis vienetas). Iki 1795 m. priklausė LDK Vilniaus vaivadijai, 17951797 Rusijos imperijos Vilniaus gubernijai.

1797 m. pavietas pertvarkytas į Vilkmergės apskritį (ujezdą).

Administracinio vieneto sudarymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – 1564-1566 m. LDK reforma.
Vilkmergės pavietas M.K.Radvilos 1613 m. išleistame žemėlapyje „Magni Ducatus Lithuaniae, et Regionum Adiacentium exacta Descriptio“ (fragmentas)

Reformos metu didesnės vaivadijos suskirstytos į pavietus. Vilniaus vaivadijoje išskirti Ašmenos, Lydos, Vilkmergės (Ukmergės) ir Breslaujos, o iš Trakų vaivadijoje – Gardino, Kauno ir Upytės pavietai.

1565 m. gruodžio 30 d. Ldk išleido privilegiją, kuria įsteigė seimelius. Pavieto ir vaivadijų bajorai įgavo teisę dalyvauti valstybės valdyme – šalia įprastų valstybės pareigūnų veiklos įvairiais valstybės valdymo klausimais (priešseiminiai, reliaciniai, elekciniai ir kt.) buvo pradėta šaukti pavieto seimelius. Šalia įprastų reikalų seimeliai rinkdavo kandidatus į žemės teismą, kitus pavieto urėdus, taip pat atstovus į seimą, surašydavo jiems instrukcijas.

1564 metų Bielsko seime LDK didikai atsisakė teisminių privilegijų ir sutiko paklusti bendram su visais bajorais teismui, procesas baigtas 1566 m. priėmus II Lietuvos statutą.

Naująją teismų sistemą sudarė trys teismai:

Gyventojai ir administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apskrities istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės


1613[1] - - -
1655[2] - - Ukmergė (Wilkomirz, Wilkmerg) - pavieto centras, Dusetos (Dustaty), Užpaliai (Wyspol), Svėdasai (Swiadosci), Vyžuonos (Wizuny), Anykščiai (Onixty, Anixen), Kavarskas (Kowarsko), Siesikai (Siesiki), ? (Wolczany), Alanta (Owantj), Deltuva (Dziwaltow), Pabaiskas (Poboysko), Balninkai (Bolniki), Vepriai (Wieprze), Šešuoliai (Siessole), Upninkai (Vpniki), Viesos (Wiessy), Širvintos (Szerwenti) - nėra miestelio simbolio, Musninkai (Mussniki), Gegužinė (Greguzin), Kernavė (Kiernow), Maišiagala (Myssogala), taip pat įvardintos upės - Šventoji (Swieta fl.), ? (Czarna fl.), Širvinta (Szerwenta fl.), Musė (Molza fl.)
1765[3] n/d 1943 dūmai Seniūnijos - Vilkmergė, Kupiškis, Pienionys, Užpaliai, Anykščiai, Balninkai, Subačius, Gitančiai, Saločiai, valdos - Akmena, Garniškiai, Okainiai, Dauliūnai, Jotkėnai, Bukančiai, Laičiai, Striubiškis, Kurkliai, Pupėnai, Čivyliai
1790 8970 144.942 34 miestai ir miesteliai

Pavieto pareigūnai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vilkmergės seniūnai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniuose fiksuoti šie asmenys, ėję atitinkamas pareigas:

Nuo Iki Asmuo Paveikslas
1398 Vigaila
Wigail arba Weżgajło
1410 Mykolas Kęsgaila
Michał Kieżgajło
Herb Zadora.PNG
1492 ? Jonas Davainaitis
Dowojnowicz Jan
1501 ? Semenovičius Borisas
Semenowicz Borys
1517 1522 Jurijus Davainaitis
Dowojnowicz Juri
1524 1527 Stanislovas Radvilaitis
Radziwiłowicz Stanislaw
1532 1547 Kmita Kuncevičius
Kmita Kuncewicz
1554 ? Jonas Kmita
Kmita Jan
1555 Juozapas Koscialkovskis
Kościałkowski Józef
Jonas Sanguška
Sanguszkówicz Jan
1564 Jurgis Tiškevičius
Tyszkiewicz Jerzy
POL COA Tyszkiewicz.svg
1576 m. 1595 Povilas Pacas
Pac Pawel
POL COA Gozdawa.svg
1589 Martynas Marcelis Giedraitis
Marcin Dowmont Gedrojt
Marcin Giedrojc. Марцін Гедройц.jpg
1604 Jonušas Kiška
Janusz Kiszka
JKiszka.jpg
1621 Mykolas Siesickis
Siesicki Michal
1623 Kazimieras Kiška
Kiszka Kazimierz
POL COA Dąbrowa.svg
1622
arba
1631
1638 Mikalojus Kiška
Mikołaj Kiszka
POL COA Dąbrowa.svg
1640 1648 Jonas Antanas Tiškevičius
Antoni Jan Tyszkiewicz
POL COA Tyszkiewicz.svg
1652 1659 Samuelis Komorovskis
Komorowski Samuel
Herb Komorowski.svg
1674 ? Daumantas Mykolas Siesickis
Michał Dowmont Siesicki
1707 ? Jonas Daumantas Siesickis
Siesicki Jan Dowmont
1717 Jurgis Sapiega
Sapieha Jerzy
Herb Sapiehów.PNG
1717 1732 Jonas Mykolas Strutinskis
Jan Michał Strutyński
POL COA Sas I.svg
XVIII a. Ignotas Tyzenhauzas
Tyzenhauz Ignacy
TiesenhausenWappen.jpg
1733 1766 Benediktas Tyzenhauzas
Tyzenhauz Benedykt
TiesenhausenWappen.jpg
1765 1773 Jonas Eperijeni
arba Eperješas
arba Eperjesz
1771 m. Taujėnuose pastatė medinę koplyčią
Eperyeny Jan
1775 1783 Marijonas Morikonis
Morykoni Marcyan
Herb własny Morykoni.jpg
1784 1786 Ignotas Morikonis
Morykoni Ignacy
Herb własny Morykoni.jpg
1788 - Benediktas Morikonis
Morykoni Benedykt
Herb własny Morykoni.jpg

Pavieto pakamariai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniuose fiksuoti šie asmenys, ėję atitinkamas pareigas:

Nuo Iki Asmuo Paveikslas
1632 Aleksandras Kavečinskis buvo pasiuntiniu per konvokaciją ir Vladislovo IV elekciją
1788 1791 Pranciškus Morikonis

Maršalkos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vėliavininkai (karužai)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaiskiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stalininkai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jonas Berlič Strutinskis (lenk. Jan Berlicz Strutyński) - Vilkmergės pavieto stalininkas.

Ginklininkai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vazniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pavieto teismų pareigūnai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žemės teismas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai ir nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. M.K.Radvilos 1613 m. išleistas žemėlapis „Magni Ducatus Lithuaniae, et Regionum Adiacentium exacta Descriptio
  2. Nicolas Sanson sudarytas Vilniaus ir Trakų vaivadijų žemėlapis
  3. Ukmergės apskrities seniūnijų 1765 metų inventoriai (parengė Algirdas Baliulis), Vilnius: Academia, 1994. [1]