Ariogalos valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°16′š. pl. 23°28′r. ilg. / 55.26°š. pl. 23.47°r. ilg. / 55.26; 23.47

Ariogalos valsčius
XIII a. – 1950 m.

Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Administracinis centras Ariogala
XVI a. vidurys Žemaitijos seniūnija
186?–1915 m. Kauno apskritis
1919–1948 m. Kėdainių apskritis
1948–1950 m. Vilkijos apskritis

Ariogalos valsčius (rus. Эйрагольская волость) buvo vidurio vakarų Lietuvoje. Centras – Ariogala.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1253 m. pusę Ariogalos valsčiaus karalius Mindaugas siekdamas taikos atidavė Livonijos ordinui.[1] Nuo 1527 m. valsčius (pavietas) priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui.[2] 1528 m. valsčiuje buvo 632 valstiečių tarnybos ir 90 bajorų kiemų, 1567 m. – atitinkamai, 1250 ir 118. 1667 m. valsčiuje buvo 227 bajorų dūmai.

Caro laikais valsčius įkurtas XIX a. pradžioje. Sovietų okupacijos metais valsčiuje veikė Jungtinės Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės Lietuvos partizanai, buvo spausdinamas laikraštis „Laisvės varpas“. 1948 m. rinktinės štabas ir spaustuvė buvo sunaikinti.[3] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Ariogalos rajonui (10 apylinkių).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Kiti teritoriniai vienetai Gyvenvietės
1923[4] 141 6375 1348
1949[5]
(išsamiau)
143 10 apylinkių

Apylinkės 1949 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiaus kaimai:[6]

  • Aukštalaukis
  • Boževalė
  • Būdai
  • Daujotai
  • Daujotėliai
  • Grajauskai
  • Karalgiris
  • Kasiulkai (Papūtava)
  • Kasiulkaimiukai
  • Kilupiai
  • Kunigiškiai
  • Lenčiai
  • Negirva
  • Negirva II
  • Noliečiai
  • Padargupiai
  • Pagausantys I
  • Pagynėvys
  • Pajakališkiai
  • Paliepiukai I
  • Paliepiukai II
  • Pašilaupiai
  • Pustapolis
  • Pigainiai
  • Prastapolis (Tuopolis)
  • Putriai
  • Rainiškiai
  • Šilai
  • Šliužiai
  • Taurupys
  • Žąsinai

1933 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1933 m. valsčiuje minimos gyvenvietės:[7]

  • Ariogala, miestas
  • Aukštalaukis
  • Boževolė
  • Būda
  • Daujotai
  • Daujotėliai
  • Grajauskai
  • Kasiulkai
  • Kasiulkaimiukai
  • Kilupiai
  • Kunigiškės
  • Lenčiai
  • Negirva
  • Negirva II
  • Noliečiai
  • Padargupis
  • Pagausantis I
  • Pageneviai
  • Pajakališkės
  • Paliepiai, bažnytkaimis
  • Paliepiukai I
  • Paliepiukai II
  • Pašilaupis
  • Pavietava (Karalgiriai)
  • Pigainiai
  • Pustapolis (Tuopuolis)
  • Putriai
  • Rainčiškės
  • Šilai
  • Šliužiai
  • Taurupis
  • Žąsinai

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Asmuo Mirties metai
1819 Daujotai Antanas Juška, kunigas ir tautosakininkas 1880
1897 Rajinciškiai Pranas Eimutis, karys 1919
1904 Paliepiai Antanas Gulbinas, gydytojas 1993
1911 Padargupiai Bronius Minelga, gydytojas 1969
1939 Ginaičiai Jonas Mačiukevičius, rašytojas 2021
1946 Plembergas Jonas Bitvinskas, karininkas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 17 p.
  2. Žemaitijos seniūnija (parengė Edvardas Gudavičius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-10-05).
  3. „Ariogalos miesto seniūnija“. ariogala.lt. 2010-01-21. Suarchyvuotas originalas 2016-03-16. Nuoroda tikrinta 2016-04-17. 
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl.
  6. Mažoji Ariogalos enciklopedija
  7. Ariogalos valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 1046 psl.