Ariogalos valsčius
| Ariogalos valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIII a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Ariogala |
 Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
| |
| Žemaitijos seniūnija | XVI a. vidurys |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Kauno apskritis (186?–1915) |
 Lietuva
| |
| Kėdainių apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Kėdainių apskritis (1941–1944) |
 Tarybų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Kėdainių apskritis (1944–1948) Vilkijos apskritis (1948–1950) |
Ariogalos valsčius (rus. Эйрагольская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Ariogala.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1253 m. pusę Ariogalos valsčiaus karalius Mindaugas siekdamas taikos atidavė Livonijos ordinui.[1] Nuo 1527 m. valsčius (pavietas) priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui.[2] 1528 m. valsčiuje buvo 632 valstiečių tarnybos ir 90 bajorų kiemų, 1567 m. – atitinkamai, 1250 ir 118. 1667 m. valsčiuje buvo 227 bajorų dūmai.
Caro laikais valsčius atkurtas XIX a. pradžioje. Sovietų okupacijos metais valsčiuje veikė Jungtinės Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės Lietuvos partizanai, buvo spausdinamas laikraštis „Laisvės varpas“. 1948 m. rinktinės štabas ir spaustuvė buvo sunaikinti.[3] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Ariogalos rajonui (10 apylinkių).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1923[4] | 141 | 6375 | 1348 | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
143 | 10 apylinkių [5] | |||
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pagrindinė gyvenvietė | Apylinkė, 1949 m.[6] |
|---|---|
| Ariogala | Ariogalos apylinkė |
| Daujotai | Daujotų apylinkė |
| Gėluva | Gėluvos apylinkė |
| Grajauskai | Grajauskų apylinkė |
| Lenčiai | Lenčių apylinkė |
| Pagausantys | Pagausančio apylinkė |
| Pakarklys | Pakarklio apylinkė |
| Paliepiai | Paliepių apylinkė |
| Šliužiai | Šliužių apylinkė |
| Uždubysys | Uždubysio apylinkė |
| Iš viso: | 10 apylinkių |
Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčiaus kaimai:[7]
- Aukštalaukis
- Boževalė
- Būdai
- Daujotai
- Daujotėliai
- Grajauskai
- Karalgiris
- Kasiulkai (Papūtava)
- Kasiulkaimiukai
- Kilupiai
- Kunigiškiai
- Lenčiai
- Negirva
- Negirva II
- Noliečiai
- Padargupiai
- Pagausantys I
- Pagynėvys
- Pajakališkiai
- Paliepiukai I
- Paliepiukai II
- Pašilaupiai
- Pustapolis
- Pigainiai
- Prastapolis (Tuopolis)
- Putriai
- Rainiškiai
- Šilai
- Šliužiai
- Taurupys
- Žąsinai
1933 m. valsčiuje minimos gyvenvietės:[8]
- Ariogala, miestas
- Aukštalaukis
- Boževolė
- Būda
- Daujotai
- Daujotėliai
- Grajauskai
- Kasiulkai
- Kasiulkaimiukai
- Kilupiai
- Kunigiškės
- Lenčiai
- Negirva
- Negirva II
- Noliečiai
- Padargupis
- Pagausantis I
- Pageneviai
- Pajakališkės
- Paliepiai, bažnytkaimis
- Paliepiukai I
- Paliepiukai II
- Pašilaupis
- Pavietava (Karalgiriai)
- Pigainiai
- Pustapolis (Tuopuolis)
- Putriai
- Rainčiškės
- Šilai
- Šliužiai
- Taurupis
- Žąsinai
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1819 | Daujotai | Antanas Juška, kunigas ir tautosakininkas | 1880 |
| 1897 | Rajinciškiai | Pranas Eimutis, karys | 1919 |
| 1904 | Paliepiai | Antanas Gulbinas, gydytojas | 1993 |
| 1911 | Padargupiai | Bronius Minelga, gydytojas | 1969 |
| 1939 | Ginaičiai | Jonas Mačiukevičius, rašytojas | 2021 |
| 1946 | Plembergas | Jonas Bitvinskas, karininkas | |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 17 p.
- ↑ Žemaitijos seniūnija (parengė Edvardas Gudavičius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-10-05).
- ↑ „Ariogalos miesto seniūnija“. ariogala.lt. 2010-01-21. Suarchyvuotas originalas 2016-03-16. Nuoroda tikrinta 2016-04-17.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 187
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 187
- ↑ Mažoji Ariogalos enciklopedija
- ↑ Ariogalos valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 1046 psl.