Ariogalos valsčius
Koordinatės: 55°16′š. pl. 23°28′r. ilg. / 55.26°š. pl. 23.47°r. ilg.
| Ariogalos valsčius | ||
|---|---|---|
| ||
  | ||
| Valstybė |  Lietuva
| |
| Administracinis centras | Ariogala | |
| XVI a. vidurys | Žemaitijos seniūnija | |
| 186?–1915 m. | Kauno apskritis | |
| 1919–1948 m. | Kėdainių apskritis | |
| 1948–1950 m. | Vilkijos apskritis | |
Ariogalos valsčius (rus. Эйрагольская волость) buvo vidurio vakarų Lietuvoje. Centras – Ariogala.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1253 m. pusę Ariogalos valsčiaus karalius Mindaugas siekdamas taikos atidavė Livonijos ordinui.[1] Nuo 1527 m. valsčius (pavietas) priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui.[2] 1528 m. valsčiuje buvo 632 valstiečių tarnybos ir 90 bajorų kiemų, 1567 m. – atitinkamai, 1250 ir 118. 1667 m. valsčiuje buvo 227 bajorų dūmai.
Caro laikais valsčius įkurtas XIX a. pradžioje. Sovietų okupacijos metais valsčiuje veikė Jungtinės Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės Lietuvos partizanai, buvo spausdinamas laikraštis „Laisvės varpas“. 1948 m. rinktinės štabas ir spaustuvė buvo sunaikinti.[3] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Ariogalos rajonui (10 apylinkių).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Kiti teritoriniai vienetai | Gyvenvietės |
| 1923[4] | 141 | 6375 | 1348 | ||
| 1949[5] (išsamiau) |
143 | 10 apylinkių | |||
Apylinkės 1949 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Ariogalos apylinkė
- Daujotų apylinkė
- Geluvos apylinkė
- Grajauskų apylinkė
- Lenčių apylinkė
- Pagausančių apylinkė
- Pakarklių apylinkė
- Paliepių apylinkė
- Šliužių apylinkė
- Uždubysio apylinkė
Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčiaus kaimai:[6]
- Aukštalaukis
- Boževalė
- Būdai
- Daujotai
- Daujotėliai
- Grajauskai
- Karalgiris
- Kasiulkai (Papūtava)
- Kasiulkaimiukai
- Kilupiai
- Kunigiškiai
- Lenčiai
- Negirva
- Negirva II
- Noliečiai
- Padargupiai
- Pagausantys I
- Pagynėvys
- Pajakališkiai
- Paliepiukai I
- Paliepiukai II
- Pašilaupiai
- Pustapolis
- Pigainiai
- Prastapolis (Tuopolis)
- Putriai
- Rainiškiai
- Šilai
- Šliužiai
- Taurupys
- Žąsinai
1933 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1933 m. valsčiuje minimos gyvenvietės:[7]
- Ariogala, miestas
- Aukštalaukis
- Boževolė
- Būda
- Daujotai
- Daujotėliai
- Grajauskai
- Kasiulkai
- Kasiulkaimiukai
- Kilupiai
- Kunigiškės
- Lenčiai
- Negirva
- Negirva II
- Noliečiai
- Padargupis
- Pagausantis I
- Pageneviai
- Pajakališkės
- Paliepiai, bažnytkaimis
- Paliepiukai I
- Paliepiukai II
- Pašilaupis
- Pavietava (Karalgiriai)
- Pigainiai
- Pustapolis (Tuopuolis)
- Putriai
- Rainčiškės
- Šilai
- Šliužiai
- Taurupis
- Žąsinai
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Asmuo | Mirties metai |
| 1819 | Daujotai | Antanas Juška, kunigas ir tautosakininkas | 1880 |
| 1897 | Rajinciškiai | Pranas Eimutis, karys | 1919 |
| 1904 | Paliepiai | Antanas Gulbinas, gydytojas | 1993 |
| 1911 | Padargupiai | Bronius Minelga, gydytojas | 1969 |
| 1939 | Ginaičiai | Jonas Mačiukevičius, rašytojas | 2021 |
| 1946 | Plembergas | Jonas Bitvinskas, karininkas | |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 17 p.
- ↑ Žemaitijos seniūnija (parengė Edvardas Gudavičius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-10-05).
- ↑ „Ariogalos miesto seniūnija“. ariogala.lt. 2010-01-21. Suarchyvuotas originalas 2016-03-16. Nuoroda tikrinta 2016-04-17.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl.
- ↑ Mažoji Ariogalos enciklopedija
- ↑ Ariogalos valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 1046 psl.