Kuršėnai

Kuršėnai
Kuršėnų panorama
Kuršėnai 56°0′20″ š. pl. 22°56′10″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Šiaulių apskritis
Savivaldybė	Šiaulių rajono savivaldybė
Gyventojų (2020)	10 829
Plotas	11,920 km²
Tankumas (2020)	908 žm./km²
Altitudė	105 m
Pašto kodas	LT-81001
Vikiteka	KuršėnaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Kuršė́nai Kilmininkas: Kuršė́nų Naudininkas: Kuršė́nams Galininkas: Kuršė́nus Įnagininkas: Kuršė́nais Vietininkas: Kuršė́nuose
lenk. Kurszany, rus. Куршаны

Kuršėnai (žem. Koršienā) – miestas Žemaitijoje, Šiaulių rajone, 25 km į vakarus nuo Šiaulių. Tai didžiausias Lietuvos miestas, nesantis savivaldybės centru. Kuršėnų miesto seniūnija, yra kaimiškosios seniūnijos centras.

Miestas įsikūręs abipus Ventos (vingiuoja miestu iš pietryčių į šiaurės vakarus), prie kelio  A11  Šiauliai–Palanga . Pietiniu miesto pakraščiu eina Liepojos-Romnų geležinkelis ir geležinkelis Šiauliai-Kretinga, yra dvi geležinkelio stotys (Pavenčių stotis – į Klaipėdą, Drąsučiuose Kuršėnų stotis – į Mažeikius). Rytiniame miesto pakraštyje telkšo Kuršėnų karjerų tvenkiniai.

Mieste stovi Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (nuo 1933 m.), yra parkas, Kalendorių muziejus, kultūros centras, vaikų globos namai, biblioteka (nuo 1939 m.), paštas. L. Ivinskio aikštėje – paminklas Laurynui Ivinskiui (1960 m., skulptorius Petras Aleksandravičius, architektas S. Ramūnis).

Mechanikos gamykla, statybinių medžiagų kombinatas, pieninė. Kuršėnai nuo seno garsėja puodininkystės amatu; juose yra Bronės ir Broniaus Radeckų keramikos muziejus. Didžiausios miesto dalys (priemiesčiai) – Daugėliai ir Pavenčiai. Yra molio telkinys.

Istorija

Miestas ir apylinkės įeina į senovės žemaičių genties gyvenamos teritorijos ribas. Kuršėnai pirmą kartą minimi XII a. (istorikas S. Zajančiovskis). Nuo XIV a. čia buvo LDK dvaras. 1523 m. pastatyta medinė bažnyčia. 1561–1563 m. Kuršėnai jau žinomi ir kaip miestelis. 1564 m. karalius Žygimantas Augustas atidavė dvarą Despot-Zenavičiams, vėliau jis atiteko Pacams, dar vėliau Gruževskiams, kurie jį valdė iki pat II pasaulinio karo.

1824 m. pastatyta mūrinė bažnyčia, kuri per I pasaulinį karą buvo sugriauta. Kuršėnai ypač sparčiai ėmė vystytis XIX a. pabaigoje, pro miestą nutiesus Liepojos-Romnų geležinkelį. Kuršėnuose 1919 m. liepos 26 d. pasirodė pirmasis Lietuvoje bermontininkų būrys. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu.

Mieste veikė Pavenčių cukraus fabrikas, Daugėlių statybinių medžiagų kombinatas, „Jiesios“ keramikos gamyklos cechas. 1994 m. spalio 24 d. Prezidento dekretu patvirtintas Kuršėnų herbas. 2014 metais prie miesto prijungta Ringuvėnų gyvenvietė.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a.	Kuršėnų valsčiaus centras
XX a. pradžia
1915–1919 m.	?	Kuršėnų apskrities centras
1919–1947 m.	Kuršėnų valsčiaus centras	Šiaulių apskritis
1947–1950 m.	apskrities pavaldumo miestas, Kuršėnų valsčiaus centras	Kuršėnų apskrities centras
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Kuršėnų rajono centras	Šiaulių sritis
1953–1962 m.
1962–1995 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Kuršėnų apylinkės centras	Šiaulių rajonas
nuo 1995 m.	Kuršėnų miesto seniūnija, Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos centras	Šiaulių rajono savivaldybė	Šiaulių apskritis

J. Basanavičiaus gatvė

Ligoninė

Kuršėnų stotis Drąsučiuose

Kuršėnų bažnyčia

Lurdas bažnyčios šventoriuje

Pavadinimo kilmė

Aišku, kad miesto vardas yra susijęs su kuršiais, tačiau nežinia, ar jis kilęs tiesiogiai nuo kuršių genties vardo, ar nuo pavardės Kuršas, Kuršys, Kuršis ar netgi Kuršėnas.

Liaudies etimologijoje pasakojama, kad kadaise pievos buvo užpiltos lietaus ir sugadinusios šieną, o atlėkę žmonės šaukė „Kur šienas?! Kur šienas?!“

Švietimo ir ugdymo įstaigos

• Lauryno Ivinskio gimnazija
• Pavenčių mokykla
• Daugėlių pagrindinė mokykla
• Stasio Anglickio mokykla
• Kuršėnų politechnikos mokykla

Sportas

Futbolas

• FK „Venta“ Kuršėnai
• FK „Venta-Grafų Baldai“ Kuršėnai

Krepšinis

• SK „Kristalas“ („Granulta-Grafų baldai“)

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2020 m.
1823 m.	1865 m.*	1897 m.sur.	1923 m.sur.	1939 m.	1959 m.sur.	1966 m.
200	260	3 200	2 900	3 800	9 100	10 600
1970 m.sur.	1974 m.	1976 m.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2011 m.sur.
11 588	12 600	13 100	13 223	14 796	14 197	11 963
2017 m.	2020 m.	-	-	-	-	-
11 175	10 829	-	-	-	-	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 11 963 žmonės: Lietuviai – 96,92 % (11 595) Rusai – 1,98 % (237) Čigonai – 0,17 % (20) Ukrainiečiai – 0,15 % (18) Lenkai – 0,13 % (15) Baltarusiai – 0,09 % (11) Kiti – 0,56 % (67)

2001 m. gyveno 14 197 žmonės: Lietuviai – 96,89 % (13 756) Rusai – 2,04 % (290) Čigonai – 0,3 % (42) Ukrainiečiai – 0,18 % (25) Lenkai – 0,12 % (17) Baltarusiai – 0,09 % (13) Latviai – 0,08 % (12) Kiti – 0,3 % (42)

Žymūs žmonės

• Stasys Raštikis (1896–1985), Lietuvos kariuomenės vadas, gynybos ministras.
• Jan Grankowski (1898-?), Lenkijos lengvaatletis.
• Kazys Laucius (1906–1942), teisininkas, fotografas, publicistas, skautų veikėjas.
• Balys Lukošius (1908–1987), aktorius.
• Kazimiera Kymantaitė (1909–1999), aktorė, pirmoji šalies moteris profesionali režisierė.
• Vytautas Kulakauskas (1920–2000), pedagogas, krepšininkas, treneris.
• Vacys Reimeris (1921–2017), poetas, Kuršėnų miesto garbės pilietis.
• Antanas Gabrėnas (g. 1922–1984), teatro ir kino aktorius, kultūros ir visuomenės veikėjas.
• Donald Kagan (g. 1932), JAV istorikas.
• Genovaitė Jacėnaitė (g. 1933), dailininkė keramikė.
• Stasys Lipskis (g. 1941), žurnalistas, literatūros kritikas, publicistas.
• Vytautas Kirkutis (g. 1956), rašytojas, žurnalistas, literatūrologas.
• Eimutis Juzeliūnas (g. 1958), elektrochemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• Algirdas Viesulas (g. 1958), choro dirigentas.
• Rimantas Mikaitis (g. 1959), Lietuvos ir Kauno miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas, buvęs Kauno miesto meras.
• Jonas Pinskus (g. 1959), irkluotojas, Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• Stefanija Statkuvienė (g. 1962), lengvaatletė.
• Rimas Mikalauskas (g. 1967), evangelikų reformatų kunigas.
• Deividas Česnauskis (g. 1981), futbolo žaidėjas.
• Edgaras Česnauskis (g. 1984), futbolo žaidėjas.
• Rima Baškienė (g. 1960), seimo narė, inžinierė, visuomenės veikėja.
• Vitalijus Tolkevičius (1901 - 1944 10 12) papulkininkis, 16 liet. divizijos 249 šaulių pulko vado pavad.

Miestų partnerystė

• Almhultas, Švedija

Literatūra

• Kuršėnų enciklopedija (sud. Vytautas Kirkutis, Stasys Lipskis). – Vilnius: Žuvėdra, 2005. – 312 p.: iliustr. – ISBN 9986-500-99-0
• Kuršėnų miesto žydų istorija (sud. Rolandas Tamošaitis, Jonas Kiriliauskas). – Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2007. – 106 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-38-769-5
• Kuršėnai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 453 psl.

Nuorodos

• Miesto svetainė
• Apie Kuršėnus
• Keramikos muziejus
• Kurszany Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom IV, psl. 939 (lenk.)

Svarbiausios gyvenvietės Šiaulių rajone

Bazilionai | Bubiai | Ginkūnai | Gruzdžiai | Kairiai | Kuršėnai | Kurtuvėnai | Kužiai | Meškuičiai | Raudėnai | Šakyna | Vijoliai