Kuršėnai
| Kuršėnai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 |
||||||||||||||||
 |
||||||||||||||||
  Kuršėnai
|
||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) |
||||||||||||||||
| Valstybė: |  Lietuva |
|||||||||||||||
| Apskritis: |  Šiaulių apskritis |
|||||||||||||||
| Savivaldybė: | Šiaulių rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Gyventojų : | 11 963 | |||||||||||||||
| Plotas: | 11,920 km² | |||||||||||||||
| Tankumas : | 1 004 žm./km² | |||||||||||||||
| Altitudė: | 105 m | |||||||||||||||
| Pašto kodas: | LT-81001 | |||||||||||||||
 Vikiteka: |
KuršėnaiVikiteka | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Kuršėnai (žem. Koršienā) – miestas Žemaitijoje, Šiaulių rajone, 25 km į vakarus nuo Šiaulių. Tai didžiausias Lietuvos miestas, nesantis savivaldybės centru. Kuršėnų miesto seniūnija, yra kaimiškosios seniūnijos centras.
Miestas įsikūręs abipus Ventos (vingiuoja miestu iš pietryčių į šiaurės vakarus), prie kelio A11 Šiauliai–Palanga . Pietiniu miesto pakraščiu eina Liepojos-Romnų geležinkelis ir geležinkelis Šiauliai-Kretinga, yra dvi geležinkelio stotys (Pavenčių stotis – į Klaipėdą, Drąsučiuose Kuršėnų stotis – į Mažeikius).
Mieste stovi Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (nuo 1933 m.), yra parkas, Kalendorių muziejus, kultūros centras, vaikų globos namai, biblioteka (nuo 1939 m.), paštas. L. Ivinskio aikštėje – paminklas Laurynui Ivinskiui (1960 m., skulptorius Petras Aleksandravičius, architektas S. Ramūnis).
Mechanikos gamykla, statybinių medžiagų kombinatas, pieninė. Kuršėnai nuo seno garsėja puodininkystės amatu; juose yra Bronės ir Broniaus Radeckų keramikos muziejus. Didžiausios miesto dalys (priemiesčiai) – Daugėliai ir Pavenčiai. Yra molio telkinys.
Turinys
Istorija[taisyti | redaguoti kodą]
Miestas ir apylinkės įeina į senovės žemaičių genties gyvenamos teritorijos ribas. Kuršėnai pirmą kartą minimi XII a. (istorikas S. Zajančiovskis). Nuo XIV a. čia buvo DLK dvaras. 1523 m. pastatyta medinė bažnyčia. 1561–1563 m. Kuršėnai jau žinomi ir kaip miestelis. 1564 m. karalius Žygimantas Augustas atidavė dvarą Despot-Zenavičiams, vėliau jis atiteko Pacams, dar vėliau Gruževskiams, kurie jį valdė iki pat II pasaulinio karo.
1824 m. pastatyta mūrinė bažnyčia, kuri per I pasaulinį karą buvo sugriauta. Kuršėnai ypač sparčiai ėmė vystytis XIX a. pabaigoje, pro miestą nutiesus Liepojos-Romnų geležinkelį. Kuršėnuose 1919 m. liepos 26 d. pasirodė pirmasis Lietuvoje bermontininkų būrys. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu.
Mieste veikė Pavenčių cukraus fabrikas, Daugėlių statybinių medžiagų kombinatas, „Jiesios“ keramikos gamyklos cechas. 1994 m. spalio 24 d. Prezidento dekretu patvirtintas Kuršėnų herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| XVI a. | Kuršėnų valsčiaus centras | ||
| XX a. pradžia | |||
| 1915–1919 m. | ? | Kuršėnų apskrities centras | |
| 1919–1947 m. | Kuršėnų valsčiaus centras | Šiaulių apskritis | |
| 1947–1950 m. | apskrities pavaldumo miestas, Kuršėnų valsčiaus centras | Kuršėnų apskrities centras | |
| 1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas | Kuršėnų rajono centras | Šiaulių sritis |
| 1953–1962 m. | |||
| 1962–1995 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Kuršėnų apylinkės centras | Šiaulių rajonas | |
| nuo 1995 m. | Kuršėnų miesto seniūnija, Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos centras | Šiaulių rajono savivaldybė | Šiaulių apskritis |
Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]
Aišku, kad miesto vardas yra susijęs su kuršiais, tačiau nežinia, ar jis kilęs tiesiogiai nuo kuršių genties vardo, ar nuo pavardės Kuršas, Kuršys, Kuršis ar netgi Kuršėnas.
Liaudies etimologijoje pasakojama, kad kadaise pievos buvo užpiltos lietaus ir sugadinusios šieną, o atlėkę žmonės šaukė „Kur šienas?! Kur šienas?!“
Švietimo ir ugdymo įstaigos[taisyti | redaguoti kodą]
- Lauryno Ivinskio gimnazija
- Pavenčių mokykla
- Daugėlių pagrindinė mokykla
- Stasio Anglickio mokykla
- Kuršėnų politechnikos mokykla
Sportas[taisyti | redaguoti kodą]
Futbolas[taisyti | redaguoti kodą]
Krepšinis[taisyti | redaguoti kodą]
- SK „Kristalas“ („Granulta-Grafų baldai“)
Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]
 |
||||||||
| 1823 m. | 1865 m.*[2] | 1897 m.sur. | 1923 m.sur. | 1939 m. | 1959 m.sur. | 1966 m.[3] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 200 | 260 | 3 200 | 2 900 | 3 800 | 9 100 | 10 600 | ||
| 1970 m.sur. | 1974 m.[4] | 1976 m.[5] | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | ||
| 11 588 | 12 600 | 13 100 | 13 223 | 14 796 | 14 197 | 11 963 | ||
|
||||||||
|
||||||||
Tautinė sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]
|
2011 m. gyveno 11 963 žmonės: [6]
|
2001 m. gyveno 14 197 žmonės: [7]
|
Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]
- Stasys Raštikis (1896–1985), Lietuvos kariuomenės vadas, gynybos ministras.
- Jan Grankowski (1898-?), Lenkijos lengvaatletis.
- Kazys Laucius (1906-1942), teisininkas, fotografas, publicistas, skautų veikėjas.
- Balys Lukošius (1908-1987), aktorius.
- Kazimiera Kymantaitė (1909-1999), aktorė, pirmoji šalies moteris profesionali režisierė.
- Vytautas Kulakauskas (1920-2000), pedagogas, krepšininkas, treneris.
- Vacys Reimeris (g. 1921 m.), poetas, Kuršėnų miesto garbės pilietis.
- Antanas Gabrėnas (g. 1922-1984), teatro ir kino aktorius, kultūros ir visuomenės veikėjas.
- Donald Kagan (g. 1932), JAV istorikas.
- Genovaitė Jacėnaitė (g. 1933), dailininkė keramikė.
- Stasys Lipskis (g. 1941), žurnalistas, literatūros kritikas, publicistas.
- Vytautas Kirkutis (g. 1956), rašytojas, žurnalistas, literatūrologas.
- Eimutis Juzeliūnas (g. 1958), elektrochemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
- Algirdas Viesulas (g. 1958), choro dirigentas.
- Rimantas Mikaitis (g. 1959), Lietuvos ir Kauno miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas, buvęs Kauno miesto meras.
- Jonas Pinskus (g. 1959), irkluotojas, Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- Stefanija Statkuvienė (g. 1962), lengvaatletė.
- Rimas Mikalauskas (g. 1967), evangelikų reformatų kunigas.
- Deividas Česnauskis (g. 1981), futbolo žaidėjas.
- Edgaras Česnauskis (g. 1984), futbolo žaidėjas.
Miestų partnerystė[taisyti | redaguoti kodą]
Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]
- ↑ Куршаны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 2 (3) : Кошбух — Прусик. С.-Петербургъ, 1906., 44 psl. (rus.)
- ↑ 2,0 2,1 Куршаны. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 874 psl. (rus.)
- ↑ Kuršėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 262 psl.
- ↑ Kuršėnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 279 psl.
- ↑ Vincas Brazauskas, Kazys Misius ir kt. Kuršėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 448-449 psl.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys
Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]
- Kuršėnų enciklopedija (sud. Vytautas Kirkutis, Stasys Lipskis). – Vilnius: Žuvėdra, 2005. – 312 p.: iliustr. – ISBN 9986-500-99-0
- Kuršėnų miesto žydų istorija (sud. Rolandas Tamošaitis, Jonas Kiriliauskas). – Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2007. – 106 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-38-769-5
- Kuršėnai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 453 psl.
Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]
- Miesto svetainė
- Apie Kuršėnus
- Keramikos muziejus
- Kurszany Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom IV, psl. 939 (lenk.)
Bazilionai | Bubiai | Ginkūnai | Gruzdžiai | Kairiai | Kuršėnai | Kurtuvėnai | Kužiai | Meškuičiai | Raudėnai | Šakyna | Vijoliai
