Kuršėnų valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Koordinatės: 56°01′š. pl. 22°56′r. ilg. / 56.01°š. pl. 22.94°r. ilg. / 56.01; 22.94

Kuršėnų valsčius
Laikotarpis: XVI a.1950 m.
Lithuania adm location map.svg
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Kuršėnai
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Šiaulių apskritis (186?–1915)
Lietuva Lietuva
Šiaulių apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Šiaulių apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Šiaulių apskritis (1944–1947)
Kuršėnų apskritis (1947–1950)

Kuršėnų valsčius (rus. Куршанская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Kuršėnai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčius minimas nuo XVI a. 1581 m. rugsėjo 29 d. sudarytas valsčiaus ir miestelio inventorius, čia buvo surašyta 75–80 šeimų. Atkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[1] 1947 m. dalis teritorijos perduota naujam Raudėnų valsčiui. Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., valsčiaus teritorija perduota Kuršėnų rajonui (9 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1877 m. 3412 399 kiemai [2] 3 seniūnijos 68
1923 m.[3] 294 10 079 2218
1949-01-01
(išsamiau)
370 9 apylinkės [4]

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XX a. buvo Pamockės ir kitos seniūnijos.

Pagrindinė gyvenvietė Apylinkė, 1949 m.[5]
Drąsučiai Drąsučių apylinkė
Gergždeliai Gergždelių apylinkė
Micaičiai Micaičių apylinkė
Norvaišiai Norvaišių apylinkė
Pakšteliai Pakštelių apylinkė
Pakubeliai Pakubelių apylinkė
Pakumulšiai Pakumulšių apylinkė
Papelkiai Papelkių apylinkė
Svirbūtės Svirbūčių apylinkė
Iš viso: 9 apylinkės

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. gyveno 10 079 žmonės:[6]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1902 Sodybos Juozas Baldžius, etnologas, tautosakininkas 1962
1921 Padvarninkai Jonas Karčiauskas, mokytojas, poetas 2005
1927 Šykščiai Povilas Kostrauskas, inžinierius 2005
1936 Daržiškės Pranciškus Jakas, miškininkas
1937 Vileišiai Jonas Stankus, archeologas
1937 Nugarės Irena Ermanytė, kalbininkė
1938 Pavenčiai Eduardas Jonas Monkevičius, teisininkas
1946 Raudėnai Marija Rūta Babarskienė, gydytoja kardiologė
1949 Budai Valdas Stanislovas Laurinavičius, biochemikas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
  2. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 67
  5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 68
  6. 1923 m. surašymo duomenys