Kuršėnų valsčius
Koordinatės: 56°01′š. pl. 22°56′r. ilg. / 56.01°š. pl. 22.94°r. ilg.
| Kuršėnų valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XVI a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Kuršėnai |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Šiaulių apskritis (186?–1915) |
 Lietuva
| |
| Šiaulių apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Šiaulių apskritis (1941–1944) |
 Tarybų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Šiaulių apskritis (1944–1947) Kuršėnų apskritis (1947–1950) |
Kuršėnų valsčius (rus. Куршанская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Kuršėnai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčius minimas nuo XVI a. 1581 m. rugsėjo 29 d. sudarytas valsčiaus ir miestelio inventorius, čia buvo surašyta 75–80 šeimų. Atkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[1] 1947 m. dalis teritorijos perduota naujam Raudėnų valsčiui. Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., valsčiaus teritorija perduota Kuršėnų rajonui (9 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 3412 | 399 kiemai [2] | 3 seniūnijos | 68 | |
| 1923 m.[3] | 294 | 10 079 | 2218 | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
370 | 9 apylinkės [4] | |||
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
XX a. buvo Pamockės ir kitos seniūnijos.
| Pagrindinė gyvenvietė | Apylinkė, 1949 m.[5] |
|---|---|
| Drąsučiai | Drąsučių apylinkė |
| Gergždeliai | Gergždelių apylinkė |
| Micaičiai | Micaičių apylinkė |
| Norvaišiai | Norvaišių apylinkė |
| Pakšteliai | Pakštelių apylinkė |
| Pakubeliai | Pakubelių apylinkė |
| Pakumulšiai | Pakumulšių apylinkė |
| Papelkiai | Papelkių apylinkė |
| Svirbūtės | Svirbūčių apylinkė |
| Iš viso: | 9 apylinkės |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. gyveno 10 079 žmonės:[6]
- Lietuviai – 84,22% (8489);
- Žydai – 8,34% (841);
- Rusai – 4,12% (415);
- Lenkai – 1,43% (144);
- Latviai – 1% (101);
- Vokiečiai – 0,41% (48);
- Kiti – 0,2% (41).
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1902 | Sodybos | Juozas Baldžius, etnologas, tautosakininkas | 1962 |
| 1921 | Padvarninkai | Jonas Karčiauskas, mokytojas, poetas | 2005 |
| 1927 | Šykščiai | Povilas Kostrauskas, inžinierius | 2005 |
| 1936 | Daržiškės | Pranciškus Jakas, miškininkas | |
| 1937 | Vileišiai | Jonas Stankus, archeologas | |
| 1937 | Nugarės | Irena Ermanytė, kalbininkė | |
| 1938 | Pavenčiai | Eduardas Jonas Monkevičius, teisininkas | |
| 1946 | Raudėnai | Marija Rūta Babarskienė, gydytoja kardiologė | |
| 1949 | Budai | Valdas Stanislovas Laurinavičius, biochemikas | |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 67
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 68
- ↑ 1923 m. surašymo duomenys