Gardino vaivadija
| Gardino vaivadija lenk. Województwo grodzieńskie blrs. Гарадзенскае ваяводзтва | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
 | ||||
| Valstybė |  Abiejų Tautų Respublika
| |||
| Provincija |  LDK
| |||
| Administracinis centras | Gardinas | |||
| Žemės | 3 | |||
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
- Apie dabartinę Baltarusijos sritį žr. Gardino sritis;
- Apie Rusijos imperijos guberniją žr. Gardino gubernija;
- Apie Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Kijevo Rusios kunigaikštystę žr. Gardino kunigaikštystė.
Gardino vaivadija (lenk. Województwo grodzieńskie, blrs. Гарадзенскае ваяводзтва) – buvo trumpalaikis Abiejų Tautų Respublikos, LDK administracinis teritorinis vienetas, egzistavęs nuo 1793 m. iki 1794 m. pradžios, dabartinės Baltarusijos šiaurės vakaruose ir Lenkijos šiaurės rytuose. Centras – Gardinas. Vieninteliu vaivada buvo Antanas Suchodolskis.[1] Vaivadija šiaurėje ribojosi su Merkinės vaivadija, rytuose su Vilniaus vaivadija, pietryčiuose su Naugarduko vaivadija, pietuose su Bresto vaivadija, vakaruose su Palenkės vaivadija ir šiaurės vakaruose su Prūsijos karalyste.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vaivadija buvo įkurta 1793 m. lapkričio 23 d. Gardino seimo nutarimu iš didžiosios dalies Trakų vaivadijos, Gardino apskrities žemių. Lenkijos Karalystės Seime vaivadija turėjo savo atstovus: vaivadą ir kaštelioną bei šešis atstovus renkamus ketveriems metams (po du iš visų trijų apskričių). Po III Abiejų Tautų Respublikos padalijimo į vakarus nuo Nemuno buvusios teritorijos atiteko Prūsijos karalystės, Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui, o rytinės žemės Rusijos imperijos Slanimo gubernijai ir Vilniaus gubernijai.[2]
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vaivadiją sudarė trys žemės, kurios dar buvo padalintos į parapijas:
- Gardino žemės parapijos: Ašiužos, Gardino, Ežeronių, Teolino, Kvasovkos, Mastų, Eišmontų, Lipsko, Krasnoborkų, Kamionkos, Induros, Lunos, Didžiosios Berastavicos, Račkų, Vygrių, Pilypavo, Prieraslio, Vižainio, Jeleniavo, Krasnapolio, Seinų, Berznyko, Janoveco, Šniborų ir Bakalariavos;
- Sokulkos žemė;
- Valkavisko žemė.
-
Gardino apskritis LDK sudėtyje 1413-1793 m.
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Józef Wolff, Senatorowie i dygnitarze Wielkiego Księstwa Litewskiego 1386–1795, Kraków 1885.
- ↑ ЭнцВКЛ 2005.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Józef Wolff, Senatorowie i dygnitarze Wielkiego Księstwa Litewskiego 1386-1795, Kraków 1885
- Volumina legum t. 10 Konstytucje Sejmu Grodzieńskiego z 1793 roku, Poznań 1952
- Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. Т. 1: Абаленскі – Кадэнцыя. – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. – 684 с.: іл. ISBN 985-11-0314-4.
- Вячаслаў Насевіч. Тэрыторыя, адміністрацыйны падзел // Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. Т. 1: Абаленскі – Кадэнцыя. – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. С. 34–39.
| ||||||||||||||||||||||
