Šaukėnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Šaukėnai
Šaukėnų Švč. Trejybės bažnyčia iš šono.jpg
Šaukėnų bažnyčia
Coat of arms of Šaukėnai.png

Šaukėnai
Koordinatės 55°48′40″š. pl. 22°52′59″r. ilg. / 55.811°š. pl. 22.883°r. ilg. / 55.811; 22.883 (Šaukėnai)Koordinatės: 55°48′40″š. pl. 22°52′59″r. ilg. / 55.811°š. pl. 22.883°r. ilg. / 55.811; 22.883 (Šaukėnai)
Apskritis Šiaulių apskrities vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė Kelmės rajono savivaldybės vėliava Kelmės rajono savivaldybė
Seniūnija Šaukėnų seniūnija
Gyventojų skaičius 596 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: ŠaukėnaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Šáukėnai
Kilmininkas: Šáukėnų
Naudininkas: Šáukėnams
Galininkas: Šáukėnus
Įnagininkas: Šáukėnais
Vietininkas: Šáukėnuose

Šaukėnai – miestelis Kelmės rajone, prie kelio  2103  VerpenaŠalteniaiRamučiai , o į šiaurę už 2 km yra kelių  159  UžventisŠaukėnaiKuršėnai  ir  215  BubiaiRamučiai  sankryža. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Stovi mūrinė Šaukėnų Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1989 m., su XVIII a. barokiniais šventoriaus vartais, turinčiais kultūros paminklo statusą), medinė bažnyčios varpinė (XVIII a.), yra Šaukėnų vidurinė mokykla, biblioteka (nuo 1937 m.), paštas (LT-86043), kraštotyros muziejus (nuo 1999 m.), išlikęs XVIII a. Šaukėnų dvaras su parku. Saugoma Šaukėnų pušis. A. Jurgino sodyboje stovi koplytstulpis ir Pietos skulptūra (1900 m., restauruoti 1937 m.), taip pat yra stogastulpis su Šv. Florijono skulptūra (2009 m.).

Gatvė Šaukėnuose
Tvenkinys

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestelis įsikūręs prie Šonos ir jos intako Ilgos, netoliese teka Venta. Netoli Šaukėnų trykšta Svilės šaltiniai.

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Vidsodis – 12 km KURŠĖNAI – 22 km
Kalniškiai – 3 km
Blank-50px.png
UŽVENTIS – 16 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Lykšilis – 7 km
VAIGUVA – 16 km
Laikšės – 7 km
KELMĖ – 21 km

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rašytiniuose šaltiniuose prie dvaro įsikūręs Šaukėnų kaimas minimas jau XV a. viduryje, čia vykdavo dideli turgūs. Tai vienas senesnių religinių centrų Žemaitijoje. 1486 m. pastatyta pirmoji medinė Šaukėnų bažnyčia, kurią fundavo vietos bajorai Mikalojus ir Margarita Šemetos. 1497 m. pastatė pirmąjį altorių. Kiek vėliau bažnyčios vidus gražiai išpuoštas baroko altoriais, šventoriuje buvo daug kryžių bei koplytėlė. Būta labai įdomios krikštyklos, puoštos liaudies drožiniais. 1499 m. minimas miestelis (suteikta privilegija rengti savaitinį turgų ir laikyti smukles). Reformacijos laikotarpiu iki XVII a. pradžios veikė protestantų maldos namai.

1632 m. pastatyta nauja katalikų bažnyčia, 1763 m. pastatyta kita. XVIII a. pastatyta medinė varpinė. Šaukėnai priklausė Šemetoms iki XVIII a. antrosios pusės. Po to jie buvo parduoti Gorskiams, kurie valdė dvarą iki 1940 metų. Pokario metais dvare buvo įkurtas Užvenčio rajoninė ligoninė.[4] Šaukėnai aktyviai dalyvavo uždraustos spaudos platinime. Tuo ypatingai rūpinosi Povilas Višinskis.

XVII a. pab. Šaukėnuose gyveno daug žydų, pastatyta sinagoga. Miestelis nukentėjo per 1700–1721 m. Šiaurės karą ir marą (1711 m. nebeliko nė vieno gyventojo). Nuo 1803 m. veikė parapinė mokykla. 1837 m. leisti 4 prekymečiai ir savaitinis turgus. 1861–1896 ir 1916–1950 m. Šaukėnai buvo valsčiaus centras. Cariniais metais – draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo centras. Nuo 1909 m. pradėti rengti lietuviški vakarai, 1909–1914 m. veikė Blaivybės draugijos skyrius, taip Saulės bei parapinė labdaros draugija.

Tarpukariu Šaukėnuose veikė kooperatyvas, smulkaus kredito draugija, malūnas, plytinė, elektros jėgainė, nuo 1933 m. – Labdarių, 1929–1933 m. – Bitininkų draugija, nuo 1931 m. dvare kurį laiką veikė ir sezoninė žemės ūkio mokykla. Pokariu apylinkėse veikė Vytenio rinktinės Lietuvos partizanai.[5]

Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.

1999 m. patvirtintas Šaukėnų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19161947 m. Šaukėnų valsčiaus centras Šiaulių apskritis
19471950 m. Kelmės apskritis
19501962 m. Šaukėnų apylinkės centras Užvenčio rajonas
19621995 m. Kelmės rajonas
1995 Šaukėnų seniūnijos centras Kelmės rajono savivaldybė


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vartai į parką
Akmuo su data
P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2011 m.
1833 m. 1885 m.*[3] 1897 m.sur. 1903 m.*[2] 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur.[6]
233 706 992 975 791 616 551
1979 m.sur. 1982 m.[7] 1987 m.[8] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
683 614 703 719 721 596 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. 2,0 2,1 Шавкяны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 39 (77) : Чугуев — Шен. С.-Петербургъ, 1903., 88 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Шавкяны. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 748 psl. (rus.)
  4. Psichiatrija. Vilnius: Vaistų žinios, 2003, 31 p. ISBN 9955-511-21-4.
  5. Šaukėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
  6. Šaukėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 371 psl.
  7. ŠaukėnaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 543 psl.
  8. Šaukėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 162 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]