Panevėžio apskrities istorija

Panevėžio apskritis
← 1831 – 1950 →   →   →
Apskritis Kauno gubernijoje po 1867 m.
Administracinis centras	Panevėžys
Valsčiai	16 (1919), 17 (1923)
1831-1842	Vilniaus gubernija
1842-1915	Kauno gubernija
1915-1917	Lietuvos sritis
1918-1941	Lietuva
1941-1945	Panevėžio krašto apygarda
1945-1950	Lietuvos TSR
Gyventojų	222 881 (1897), 58 000 (1917), 179 520 (1939)
Plotas	6 215 km² (1914), 2 130 km² (1917), 4 382 km²(1949)

Panevėžio apskritis (skirtingais laikais dar žinoma kaip Panevėžio pavietas, Panevėžio ujezdas) – 1831–1950 m. egzistavęs administracinis vienetas dabartinėje vidurio Lietuvoje, su centru Panevėžyje, kurio priklausomybė ir teritorija daug kartų keitėsi. Apskritis atkurta 1994 m. kaip Panevėžio apskritis.

Istorija

Panevėžio apskrities pirmtaku laikytina Upytės apskritis, suformuota 1565–1566 m. administracinės ir teismo reformos metu. Nors jo administracinis centras buvo Panevėžys, senąjį pavadinimą teritorinis darinys išlaikė dar beveik 300 metų.

Rusijos imperijoje

Panevėžio apskrities pradžia laikomas 1831 sukilimas, kuomet Upytės apskritis pervadinta į Panevėžio apskritį. Iki 1843 m. apskritis įėjo į Vilniaus guberniją, tada perduota Kauno gubernijai (jai priklausė iki 1915 m.). Iki XIX a. 2-osios pusės liko ir seimeliai, bet jų funkcijos nuolat buvo siaurinamos, o dalyvių skaičius mažinamas. Po 1863 m. sukilimo seimeliai iš viso panaikinti. Zemskiniai teismai pavadinti apskričių policijos valdybomis, o zemskiniai ispravnikai – apskričių ispravnikais. Ispravniką ir jo padėjėją ėmė skirti gubernatorius.

XX amžius

1915–1918 m. apskritis priklausė Oberosto Lietuvos sričiai. 1915 m. okupavę Lietuvą vokiečiai pertvarkė administracinį padalijimą. Apskritys, pavadintos kreizais, buvo susmulkintos. Jų administraciją sudarė viršininkas ir jo patarėjai. Iš Panevėžio apskrities išskirtas Biržų kreizas. Taigi, Panevėžio apskritis sumažėjo.

1919–1940 m. buvo Lietuvos valstybės, po 1940 m. – LTSR administracinis-teritorinis vienetas. Tuo metu apskritims vadovavo apskričių viršininkai, atstovavę centrinei valdžiai. Be to, veikė apskričių tarybos ir valdybos, kurios nuo 1931 m. buvo visiškai apskričių viršininkų kontroliuojamos. Pirmasis lietuvis Panevėžio apskrities viršininku 1918 m. spalio mėnesį buvo išrinktas Pranas Dauguvietis, režisieriaus Boriso Dauguviečio tėvas. Apskrities administracijai buvo pavestas tvarkos ir įstatymų vykdymo užtikrinimas, rūpinimasis visuomenės gerove. Apskritis rūpinosi švietimu, sveikatos apsauga, socialine rūpyba, kelių tiesimu. Visiems šiems reikalams pinigų nuolat trūko ir ne visus būtinus poreikius sugebėta įgyvendinti.

Keitėsi apskrities teritorija: 1920 m. perduotas 1 valsčius iš Kėdainių apskrities, 1926 m. 2 valsčiai perduoti iš Biržų apskrities.

1939–1940 m. A. Jakšto prospekte Panevėžyje buvo pastatyti Apskrities savivaldybės rūmai, suprojektuoti inžinieriaus P. Lelio. Jie buvo numatyti apskrities viršininko administracijai, apskrities policijos valdybai, mokesčių inspekcijai ir kitoms apskrities įstaigoms. Tuo metu tai buvo vienas iš stambiausių miesto pastatų.

1940 m., kai TSRS okupavo Lietuvą, apskrities viršininku paskirtas Lietuvos valstiečių liaudininkų partijos narys Kazimieras Jonušas, nuo lapkričio mėn. – Apskrities darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas.

Vokiečių okupacijos metais apskrities administracija vykdė jų diktuojamą politiką. 1941–1944 m. Panevėžio apskritis priklausė Ostlando Lietuvos generalinės srities Panevėžio krašto apygardai.

1946 m., sugrįžus TSRS valdžiai, naujai suformuotai Kupiškio apskričiai perduoti Kupiškio, Subačiaus, Šimonių ir Viešintų valsčiai. 1947 m. 1 valsčius perduotas naujai Anykščių apskričiai, naujai sudarytai Pasvalio apskričiai perduoti Pumpėnų ir Pušaloto valsčiai, naujai Radviliškio apskričiai perduoti Rozalimo ir Šeduvos valsčiai (taip pat ir Šeduva).

1950 m. įvykdyta administracinė reforma, kurios metu apskritis panaikinta. 1950 m. birželio 20 d. Panevėžio apskritis pertvarkyta į Panevėžio rajoną (40 apylinkių), dalis teritorijos perduota Joniškėlio (1 apylinkė), Ramygalos (37 apylinkės), Šeduvos (14 apylinkių) ir Troškūnų (11 apylinkių) rajonams.

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1843				2 miestai: Panevėžys, Šeduva
1897	~5500	222 881		1 miestas: Panevėžys miesteliai: Biržai, Joniškėlis, Krekenava, Linkuva, Naujamiestis, Nemunėlio Radviliškis, Pabiržė, Pakruojis, Pasvalys, Pumpėnai, Pušalotas, Rozalimas, Saločiai, Skrebotiškis, Smilgiai, Upytė, Vabalninkas, Žeimelis
1914	6215	259 700
1917	2130	58 000
1919			16 valsčių: Andrioniškio valsčius, Kupiškio valsčius, Naujamiesčio valsčius, Panevėžio valsčius, Piniavos valsčius, Pušaloto valsčius, Raguvos valsčius, Ramygalos valsčius, Rozalimo valsčius, Smilgių valsčius, Stumbriškių valsčius, Subačiaus valsčius, Surdegio valsčius, Šeduvos valsčius, Troškūnų valsčius, Viešintų valsčius
1923 (išsamiau)	3972	138 917	17 valsčių: Andrioniškio valsčius, Krekenavos valsčius, Kupiškio valsčius, Miežiškių valsčius, Naujamiesčio valsčius, Panevėžio-Velžio valsčius, Piniavos valsčius, Raguvos valsčius, Ramygalos valsčius, Rozalimo valsčius, Smilgių valsčius, Subačiaus valsčius, Šeduvos valsčius, Šimonių valsčius, Troškūnų valsčius, Vadoklių valsčius, Viešintų valsčius	3 miestai: Kupiškis, Panevėžys, Šeduva 18 miestelių 807 kaimai 13 bažnytkaimių 252 dvarai ir palivarkai 735 vienkiemiai 36 kitos gyvenvietės
1933			16 valsčių
1939	4382	179 520
1942		155 900
1949 (suskirstymas)	2194		12 valsčių (103 apylinkės)	10 miestelių
1950			103 apylinkės
2001	7881	299 990	6 savivaldybės: Biržų rajono savivaldybė, Kupiškio rajono savivaldybė, Panevėžio miesto savivaldybė, Panevėžio rajono savivaldybė, Pasvalio rajono savivaldybė, Rokiškio rajono savivaldybė	12 miestų 2812 kaimų

Valsčiai

1919–1950 m. apskričiai priklausę valsčiai:

Valsčius	Laikotarpis	Centras
Andrioniškio valsčius	1919–1933	Andrioniškis
Berčiūnų valsčius	1947–1950	Berčiūnai
Krekenavos valsčius	1920–1946	Krekenava
Kupiškio valsčius	1919–1946	Kupiškis
Miežiškių valsčius	1920–1933, 1947–1950	Miežiškiai
Naujamiesčio valsčius	1919–1950	Naujamiestis
Panevėžio valsčius	1919–1950	Panevėžys
Piniavos valsčius	1919–1933, 1947–1950	Piniava
Pumpėnų valsčius	1926–1947	Pumpėnai
Pušaloto valsčius	1919, 1926–1947	Pušalotas
Raguvos valsčius	1919–1950	Raguva
Ramygalos valsčius	1919–1950	Ramygala
Rozalimo valsčius	1919–1947	Rozalimas
Sidabravo valsčius	1947–1950	Sidabravas
Smilgių valsčius	1919–1950	Smilgiai
Stumbriškių valsčius	1919	Stumbriškiai??
Subačiaus valsčius	1919–1946	Subačius
Surdegio valsčius	1919	Surdegis
Šeduvos valsčius	1919–1947	Šeduva
Šimonių valsčius	1920–1946	Šimonys
Troškūnų valsčius	1919–1946	Troškūnai
Truskavos valsčius	1947–1950	Truskava
Vadoklių valsčius	1920–1950	Vadokliai
Viešintų valsčius	1919–1946	Viešintos

Apskrities viršininkai 1918–1950 m.

• 1918 m. spalio mėn. – Pranas Dauguvietis
• 1919 m. balandžio 15 d. – Povilas Brazdžius
• 1919 m. rugpjūčio 15 d. – Kazys Kerpė
• 1921 balandžio 1 d. – 1923 m. birželio 20 d. – Leonas Leopoldas Martinkaitis
• 1923 m. gruodžio 1 d. – Vladas Rozmanas
• 1927 m. balandžio 1 d. – Bronius Stosiūnas
• 1930 m. rugpjūčio 1 d. – Antanas Staškevičius
• 1939 m. sausio 1 d. – Jonas Šlepetys
• 1939 m. lapkričio 1 d. – 1940 m. birželio 26 d. – Pranas Morkus
• 1940 m. liepos 1 d. – 1941 m. birželio 22 d. – Kazimieras Jonušas
• 1941 m. liepos 21 d. – 1943 m. sausio mėn. – Tomas Vidugiris
• 1944–1950 m. – Kazimieras Jonušas

Šaltiniai

• Поневежский уезд. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 24А (48) : Полярные сияния — Прая. С.-Петербургъ, 1898. (rus.)