Bresto apskritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bresto apskritis
brus. Берасьцейскі павет
lenk. Powiat brzeskolitewski
POL województwo trockie IRP COA.svg
 
POL województwo podlaskie IRP COA.svg
1566 – 1795 Flag of the Habsburg Monarchy.svg
 
Flag of Russia.svg
Bieraściejski paviet. Берасьцейскі павет.svg
Apskritis LDK sudėtyje 1566-1795 m.
Administracinis centras: Brestas
1566-1795: Coat of Arms of Bieraście Voivodeship.svg Bresto vaivadija
Plotas: 11 700 km² ({{{plotasmetai}}})

Bresto apskritis (brus. Берасьцейскі павет, lenk. Powiat brzeskolitewski) – LDK Bresto vaivadijos nuo 1566 iki 1795 m. istorinis teritorinis vienetas egzistavęs dabartinės Baltarusijos pietvakariuose ir Lenkijos rytuose. Apskrities centras buvo Bresto miestas. Šiaurėje ribojosi su Valkavisko apskritimi, šiaurės rytuose su Slanimo apskritimi, rytuose su Pinsko apskritimi, pietuose su Voluinės vaivadija, pietvakariuose su Liublino vaivadija, vakaruose su Palenkės vaivadija.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apskritis įkurta 1566 m., kai iš pietinių Trakų vaivadijos žemių įkurta Bresto vaivadija. Apskritis sudaryta iš rytinių Palenkės vaivadijos žemių: Kobryno, Bresto ir Kameneco.

Po Liublino unijos nuo 1596 m. iki 1616 m. iš apskrities prie Palenkės vaivadijos, Mielniko žemės buvo prijungtos Bukovicės, Horodiščės, Jablono, Kozeradų, Palenkės Mendzyžeco, Polubičės, Rosošo ir Vitulino gyvenvietes.[1]

Apskritis iki 1793 m. priklausė Bresto vaivadijai, 1793-1795 m. naujai įkurtai mažesnei Bresto vaivadijai. Po III Abiejų Tautų Respublikos padalijimo į rytus nuo Vakarinio Bugo buvusios teritorijos atiteko Rusijos imperijos, Slanimo gubernijos, Bresto apskričiai, o vakarinės žemės Habsburgų monarchijos Vakarų Galicijos, Palenkės Bialos cirkului.

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apskritį sudarė 5 seniūnijos: Bresto, Ziolavo, Kamenecas, Kobryno ir Šarašovo seniūnijos.

Didžiausios apskrities gyvenvietės buvo: Palenkės Biala, Biaroza, Višnicė, Vovčinas, Vysokajė, Hana, Garadzišča, Dzivinas, Kamianecas, Kobrynas, Kodenis, Dokuduv Piervšai, Palenkės Mendzyžecas, Pružanai, Piščacas, Ružanka, Slavatičė, Vlodava, Čarnavčycai, Šarašovas ir Palenkės Januvas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Міхаіл Спірыдонаў. Агляд працы: Michaluk, Dorota. Ziemia mielnicka wojwództwa podlaskiego w XVI—XVII w: Osadnictwo, własność ziemska i podziały kościelne. Torn, 2002. 220, 11 map. // «Беларускі гістарычны агляд». Том 9. Сшытак 1—2 (16—17), снежань 2002