Slanimo gubernija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Slanimo gubernija
rus. Слонимская губерния
Chorągiew królewska króla Zygmunta III Wazy.svg
1796 Romanov Flag.svg
Map of Slonim Namestnichestvo 1796 (small atlas).jpg
Slanimo gubernija
Valstybė: Rusijos imperija
Generalgubernatorija: Lietuvos generalgubernatorija
Administracinis centras: Slanimas
Apskritys: 8 (1796)

Slanimo gubernija (rus. Слонимская губерния, Слонимское наместничество) – gubernija Rusijos imperijos vakaruose gyvavusi 1796 metais. Centras – Slanimas. Gubernija šiaurėje ribojosi su Vilniaus gubernija, rytuose su Minsko gubernija, pietuose su Volynės gubernija, pietvakariuose su Austrijos karalystės Vakarų Galicija ir vakaruose su Prūsijos karalystės, Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentu.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gubernija įkurta 1796 m. po III Abiejų Tautų Respublikos padalijimo. Į gubernijos sudėtį pateko buvusios Gardino vaivadijos žemės, vakarinės Naugarduko vaivadijos žemės, šiaurvakarinės Bresto vaivadijos žemės, pietvakarinės Vilniaus vaivadijos žemės ir nedidelė dalis Palenkės vaivadijos rytinių žemių. Gubernija gyvavo trumpai, 1796 m. gruodžio 23 d. kartu su Vilniaus gubernija buvo sujungta į Lietuvos guberniją. 1801 m. iš pastarosios vėl atskyrus Vilniaus guberniją, suformuota Lietuvos Gardino gubernija į kurios sudėtį pateko didžioji dalis buvusios Slanimo gubernijos žemių.

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Guberniją sudarė 8 apskritys: