Slanimo gubernija
| Slanimo gubernija rus. Слонимская губерния | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
.jpg) | ||||
| Valstybė |  Rusijos imperija
| |||
| Generalgubernatorija | Lietuvos generalgubernatorija | |||
| Administracinis centras | Slanimas | |||
| Apskritys | 8 (1796) | |||
Slanimo gubernija (rus. Слонимская губерния, Слонимское наместничество) – gubernija Rusijos imperijos vakaruose. Centras – Slanimas. Gubernija šiaurėje ribojosi su Vilniaus gubernija, rytuose su Minsko gubernija, pietuose su Volynės gubernija, pietvakariuose su Austrijos karalystės Vakarų Galicija ir vakaruose su Prūsijos karalystės, Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentu.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Slanimo vietininkystė įkurta 1795 m. gruodžio 25 d. po III Abiejų Tautų Respublikos padalijimo. Į gubernijos sudėtį pateko buvusios Gardino vaivadijos žemės, vakarinės Naugarduko vaivadijos žemės, šiaurės vakarinės Bresto vaivadijos žemės, pietvakarinės Vilniaus vaivadijos žemės ir nedidelė dalis Palenkės vaivadijos rytinių žemių. Gubernija gyvavo trumpai, 1796 m. gruodžio 23 d. kartu su Vilniaus gubernija buvo sujungta į Lietuvos guberniją.[1] 1801 m. iš pastarosios vėl atskyrus Vilniaus guberniją, suformuota Lietuvos Gardino gubernija, į kurios sudėtį pateko didžioji dalis buvusios Slanimo gubernijos žemių.
Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Guberniją sudarė 8 apskritys:
- Bresto apskritis;
- Gardino apskritis;
- Kobryno apskritis;
- Lydos apskritis;
- Naugarduko apskritis;
- Pružanų apskritis;
- Slanimo apskritis;
- Valkavisko apskritis.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Слонимская губерния. Archyvuota kopija 2022-12-29 iš Wayback Machine projekto. – Москва, Большая российская энциклопедия, 2004–2017.
| ||||||||||
