Vilkaviškio apskritis

←

1867 – 1950 m.

→

Apskritis Suvalkų gubernijoje po 1867 m.

Administracinis centras

1867–1915 m.

1915–1919 m.

1919–1940 m.

1940–1941 m.

1941–1944 m.

1948–1950 m.

Vilkaviškio apskritis (lenk. Powiat wyłkowyski, rus. Волковышский уезд, vok. Kreis Wylkowyschki) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje pietvakarių Lietuvos teritorijoje, Suvalkijoje 1867–1950 m. Centras – Vilkaviškis. Iki I pasaulinio karo apskritis ribojosi su Kalvarijos, Marijampolės, Naumiesčio ir Suvalkų apskritimis bei Prūsijos karalyste.

Istorija

Apskritis sudaryta 1867 m., iki 1915 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Suvalkų gubernijai. 1915–1916 m. Oberosto Suvalkų, 1916–1917 m. Vilniaus-Suvalkų, 1917–1918 m. Lietuvos sričiai, o 1941–1944 m. Ostlando Lietuvos generalinės srities Kauno krašto apygardai. 1920 m. pietinėje apskrities dalyje įvyko kautynių tarp Lenkijos ir Lietuvos kariuomenių.

1950 m. birželio 20 d. apskritis pertvarkyta: Vilkaviškio rajonui palikta 22 apylinkės, 2 apylinkės perduotos Kazlų Rūdos rajonui, 17 – Kybartų rajonui ir 7 – Naumiesčio rajonui.

1913 m. apskrityje buvo 12 valsčių: Alvito valsčius, Bartninkų valsčius, Gižų valsčius, Karklinių valsčius, Kaupiškių valsčius, Kybartų valsčius, Paežerių valsčius, Pajevonio valsčius, Vaitkabalių valsčius, Vilkaviškio valsčius, Vištyčio valsčius ir Žaliosios valsčius.^[1]

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1897 m.	1715	76 883		2 miestai: Vilkaviškis, Virbalis miesteliai: Alvitas, Bartninkai, Kybartai
1914 m.	1715	90 000
1917 m.	1305	64 643
1919 m.			16 valsčių: Alvito valsčius, Bartninkų valsčius, Gižų valsčius, Gražiškių valsčius, Kaupiškių valsčius, Keturvalakių valsčius, Kybartų valsčius, Lankeliškių valsčius, Pajevonio valsčius, Paežerių valsčius, Pilviškių valsčius, Vilkaviškio valsčius, Virbalio valsčius, Vištyčio valsčius, Vižainio valsčius, Žaliosios valsčius
1923-09 (išsamiau)	1412	80 609	14 valsčių: Alvito valsčius, Bartninkų valsčius, Gižų valsčius, Gražiškių valsčius, Kaupiškių valsčius, Keturvalakių valsčius, Kybartų valsčius, Lankeliškių valsčius, Paežerių valsčius, Pajevonio valsčius, Pilviškių valsčius, Vilkaviškio valsčius, Vištyčio valsčius, Žaliosios valsčius, 3 miestai: Kybartai, Vilkaviškis, Virbalis	547 gyvenvietės:^[2] 3 miestai (Kybartai, Vilkaviškis, Virbalis), 2 miesteliai, 389 kaimai, 3 bažnytkaimiai, 120 dvarų ir palivarkų, 16 vienkiemių, 22 kitos gyvenvietės
1932 m.	1184	72 321	13 valsčių ir 127 seniūnijos ^[3]	2 miestai: Kybartai, Virbalis
1937 m.	1316	92 937
1940 m.		94 247	11 valsčių:^[4] Alvito valsčius, Bartininkų valsčius, Gižų valsčius, Gražiškių valsčius, Keturvalakių valsčius, Kybartų valsčius, Pajevonio valsčius, Pilviškių valsčius, Vilkaviškio valsčius, Vištyčio valsčius, Žaliosios valsčius	2 miestai: Kybartai, Virbalis
1942 m.		86 700
1943 m.	1330
1949-01-01 (suskirstymas)	951		8 valsčiai ir 49 apylinkės ^[5]	3 miestai: Kybartai, Vilkaviškis, Virbalis 3 miesteliai
1950-01-19			48 apylinkės ^[6]

Valsčiai

Apskrities valsčiai 1919–1950 m.:

Valsčius	Laikotarpis	Centras
Alvito valsčius	1919–1950	Alvitas
Bartninkų valsčius	1919–1948	Bartninkai
Gižų valsčius	1919–1950	Gižai
Gražiškių valsčius	1919–1948	Gražiškiai
Kaupiškių valsčius	1919–1931	Kaupiškiai
Keturvalakių valsčius	1919–1948	Keturvalakiai
Kybartų valsčius	1919–1950	Kybartai
Lankeliškių valsčius	1919–1933	Lankeliškiai
Paežerių valsčius	1919–1943?	Paežeriai
Pajevonio valsčius	1919–1950	Pajevonys
Pilviškių valsčius	1919–1950	Pilviškiai
Vilkaviškio valsčius	1919–1950	Vilkaviškis
Virbalio valsčius	1919	Virbalis
Vištyčio valsčius	1919, 1921–1950	Vištytis
Vyžainių valsčius	1919	Vižainis
Žaliosios valsčius	1919–1950	Žalioji

Gyventojai

1897 m.

Pagal 1897 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymą apskrityje gyveno 76 883 gyventojai. Vilkaviškio mieste gyveno 5 788 žmonės, Virbalio mieste 3 293 žmonės.

Tautinė sudėtis:

Lietuviai – 68,7 % (52 832);
Vokiečiai – 15,9 % (12 237);
Žydai – 8,46 % (6 509);
Lenkai – 3,87 % (2 982);
Rusai – 2,08 % (1 606);
Ukrainiečiai – 0,7 % (547);
Totoriai – 0,1 % (77);
Gudai – 0,01 % (10);
Čiuvašai – 0,002 % (2);
Kiti – 0,1 % (81).^[7]

1923 m.

Gyventojų skaičius ir tankumas Lietuvos visuotinio 1923 metų surašymo metu.

Eilės nr.	Miestas ar valsčius	Plotas km²	Vietovių skaičius	Ūkiai ar kiemai	Gyventojų skaičius	Tankumas žm/km²
1	Kybartų miestas	-	1	416	6300	-
2	Vilkaviškio miestas	-	1	538	7263	-
3	Virbalio miestas	-	4	481	4018	-
4	Alvito valsčius	108	47	554	4816	44.6
5	Bartninkų valsčius	110	44	914	5700	51.8
6	Gižų valsčius	76	49	629	3896	51.2
7	Gražiškių valsčius	115	35	717	5100	44.3
8	Kaupiškių valsčius	93	29	514	3495	37.6
9	Keturvalakių valsčius	91	27	545	4087	44.9
10	Kybartų valsčius	234	43	613	6086	26.0
11	Lankeliškių valsčius	64	27	352	2344	36.6
12	Paežerių valsčius	134	79	992	6412	47.8
13	Pajevonio valsčius	63	27	604	3975	63.1
14	Pilviškių valsčius	52	43	681	4582	88.1
15	Vilkaviškio valsčius	109	39	817	4950	45.4
16	Vištyčio valsčius	70	17	546	3907	55.8
17	Žaliosios valsčius	93	35	396	3678	39.5
Iš viso	Vilkaviškio apskritis	1412 km²	547	10309	80.609	57.1

Tautinė sudėtis:

1923 m. gyveno 80 609 žmonės:^[8]

Lietuviai – 64 % (61363);
Vokiečiai – 12,5 % (10045);
Žydai – 8,9 % (7161);
Rusai – 0,8 % (658);
Lenkai – 0,8 % (638);
Baltarusiai – 0,1 % (116);
Kiti – 0,8 % (628).

Žemėlapiai

Apskritis carmečiu
Apskritis 1918 m. Oberoste

Literatūra

Vilkaviškio apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 520–521
Vilkaviškio apskritis. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 1138
Vilkaviškio apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (internetinė versija).
Powiat wyłkowyski. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 95 psl. (lenk.)

Šaltiniai

↑ Волостныя, станичныя, сельския, гминныя правления и управления, а также полицейские станы всей России с обозначением места их нахождения. – Киев, Изд-во Т-ва Л. М. Фиш, 1913. // psl. 175 (PDF 75 psl.)
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 458
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 776–788 psl.
↑ Savivaldybių žinynas (Lietuvos miestų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 182
↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 1–10
↑ http://demoscope.ru/weekly/ssp/emp_lan_97_uezd.php?reg=271 1897 m. Rusijos imperijos surašymo duomenys (rus.)
↑ 1923 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2011-07-22 iš Wayback Machine projekto.

[1] Волостныя, станичныя, сельския, гминныя правления и управления, а также полицейские станы всей России с обозначением места их нахождения. – Киев, Изд-во Т-ва Л. М. Фиш, 1913. // psl. 175 (PDF 75 psl.)

[2] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 458

[3] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 776–788 psl.

[4] Savivaldybių žinynas (Lietuvos miestų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51

[5] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 182

[6] LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 1–10

[7] ttp://demoscope.ru/weekly/ssp/emp_lan_97_uezd.php?reg=271 1897 m. Rusijos imperijos surašymo duomenys (rus.)

[8] 1923 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2011-07-22 iš Wayback Machine projekto.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]