Breslaujos apskritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Breslaujos apskritis
Powiat brasławski
POL województwo mińskie IRP COA.svg
1566 – 1939 Flag of the Byelorussian Soviet Socialist Republic.svg
 
Flag of the Lithuanian Soviet Socialist Republic.svg
Coat of Arms of Brasłaŭ, Belarus.svg
N.Sansonas d'Abbevillis, Lietuvos dalies žemėlapis 1665 m. - Breslaujos pavietas.png
Breslaujos pavietas 1665 m. (Nicolas Sanson)
Administracinis centras: Breslauja
Valsčiai: 15 (1926), 9 (1922)
1566-1793: POL województwo mińskie IRP COA.svg Vilniaus vaivadija
1793-1795: Breslaujos vaivadija
1795-1835: Vilengub1878.png Vilniaus gubernija
1920-1922: Vidurinė Lietuva
1922-1925: Flag of Poland.svg Vilniaus žemė
1925-1939: Flag of Poland.svg Vilniaus vaivadija (1925–1939)
Gyventojų: 85 932 (1790), 62 682 (1921), 143 161 (1931)
Plotas: 5 525 km² (1790), 4 217 km² (1931)

Breslaujos apskritis (dar vadinta Breslaujos pavietu, lenk. Powiat brasławski) – administracinis vienetas, egzistavęs XVI a.-1835 m. ir 19201939 m. dabartinės Gudijos ir Lietuvos teritorijoje, į rytus nuo Utenos. Minima nuo XVI amžiaus. Centras iki 1794 m. ir 18011808 m. Breslauja ir 17941801 m. ir 18081835 m. – Vidžiai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Breslaujos pavietas ir apskritis minima nuo XVI a. pradžios kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Gardino vaivadijos dalis. Per 15641566 m. reformas gavo bajoriškos savivaldos teises.

1793 m. apskrities teritorija padalinta: dalis prijungta prie Rusijos imperijos – įėjo į Minsko gubernijos Dysnos apskritį, o vakarinė dalis ir performuota į trumpai egzistavusią (17931795 m.) Breslaujos vaivadiją. Nuo 1795 m. teritorija priklausė Vilniaus gubernijai. 1835 m. apskrities centras perkeltas į Zarasus ir Breslaujos apskrities teritorijoje suformuota Zarasų apskritis, kuri nuo 1842 m. priklausė Kauno gubernijai.

Pavietas Vilniaus vaivadijoje (1925-39 m.)

Breslaujos apskritis vėl atkurta Lenkijai okupavus Zarasų apskrities dalį. 19201922 m. ji buvo Vidurinėje Lietuvoje, 19221925 m. Vilniaus administracinėje apygardoje, 19251939 m. Vilniaus vaivadijoje. 1925 m. Dūkšto valsčius priskirtas Švenčionių apskričiai, o prie Breslaujos apskrities prijungti 8 Dysnos apskrities valsčiai. 1939 m. rytinė apskrities dalis atiteko Baltarusijai, o vakarinė – Lietuvai – prijungta prie 1939 m. spalio 30 d. sudarytos Švenčionėlių apskrities.[1]


Apskrities istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės


1790 5525 85.932 21 miestas ir miestelis
1921 62.682
1931 4156

Valsčiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Breslavo pavieto antspaudas 1792 m.
Valsčius Laikotarpis Centras
Apso valsčius 1922–1939 Apsas
Bainos valsčius 1926–1939 Baina
Breslaujos valsčius 1922–1939 Breslauja
Čeresų valsčius 1926–1927 Čeresai
Drūkšių valsčius 1922–1939 Drūkšiai
Drujos valsčius 1926–1939 Druja
Dūkšto valsčius 1922–1925 Dūkštas
Jodų valsčius 1926–1939 Jodai
Levanpolės valsčius 1926–1939 Levanpolė
Miorų valsčius 1926–1939 Miorai
Naujojo Paguosčio valsčius 1926–1939 Naujasis Paguostis
Perbrado valsčius 1926–1939 Perbradas
Pliusų valsčius 1922–1939 Pliusos
Rimšės valsčius 1922–1939 Rimšė
Slabados valsčius 1922–1939 Slabada
Smalvų valsčius 1922–1939 Turmantas
Ugarių valsčius Ugariai
Vidžių valsčius 1922–1939 Vidžiai

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Breslaujos apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 471 psl.