Rietavo valsčius
55°43′š. pl. 21°56′r. ilg. / 55.72°š. pl. 21.93°r. ilg.
| Rietavo valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: 1527 – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Rietavas, Labardžiai (186?–1915) |
 Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė | |
| Žemaitijos seniūnija | XVI a. Šiaulių reparticija (1775–1791) |
 Rusijos imperija | |
| Kauno gubernija | Raseinių apskritis (186?–1915) |
 Lietuva | |
| Telšių apskritis (1919–1940) | |
 Nacistinė Vokietija | |
| Ostlandas | Telšių apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga | |
| Lietuvos TSR | Telšių apskritis (1944–1947) Plungės apskritis (1947–1948) Rietavo apskritis (1948–1950) |
Rietavo valsčius (carmečiu Labardžių valsčius, rus. Лобардевская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Rietavas, carmečiu – Labardžiai.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Minimas nuo 1527 m., kai Rietavo valsčius (pavietas) priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui.[1] 1589 m. jis atiteko Sapiegoms. 1667 m. paviete buvo 35 bajorų dūmai. XIX a. įkurtas Kauno gubernijoje Labardžių vardu.[2] Po I pasaulinio karo valsčiui sugrąžintas Rietavo pavadinimas. 1949 m. gegužės 23 d. Baužiškės miške žuvo Pilies būrio partizanų. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Rietavo rajonui (13 apylinkių).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1565 m. | >4000 | ~700 | 6 seniūnaitijos: Aitros, Juodėnų, Kapstato, Lelėnų, Rietavo, Veiviržėnų | ||
| 1877 m. | 4571 | 469 kiemai [3] | 3 seniūnijos | 57 | |
| 1923 m. (išsamiau) | 413 | 9501 | 2149 | 76 gyvenvietės [4] | |
| 1932 m. | 191 | 9501 | 13 seniūnijų [5] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) | 416 | 14 apylinkių [6] | |||
Vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Petras Salys, 1932 m.[7]
Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[8] | Apylinkė, 1949 m.[9] |
|---|---|---|
| Alkas | Alko seniūnija | Alko apylinkė |
| Bubėnai | Bubėnų seniūnija | Bubėnų apylinkė |
| Daugėdai | Daugėdų seniūnija | Daugėdų apylinkė |
| Labardžiai | Labardžių seniūnija | Labardžių apylinkė |
| Pelaičiai | - | Pelaičių apylinkė |
| Pjaulės | Piaulių seniūnija | Pjaulių apylinkė |
| Pupšiai | Pupšių seniūnija | Pupšių apylinkė |
| Rietavas | Rietavo seniūnija | Rietavo apylinkė |
| Stirbiškė | Stirbiškės seniūnija | Stirbiškės apylinkė |
| Stumbrės | Stumbrių seniūnija | Stumbrių apylinkė |
| Užupiai | Užupių seniūnija | Užupių apylinkė |
| Vatušiai | Vatušių seniūnija | Vatušių apylinkė |
| Vitkiliai | Vitkelių seniūnija | Vitkilių apylinkė |
| Žadvainai | Žadvainių seniūnija | Žadvainų apylinkė |
| Iš viso: | 13 seniūnijų | 14 apylinkių |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1923 m. gyveno 9501 žmogus:
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1900 | Jaupėnai | Juozas Jankauskas, karininkas | 1967 |
| 1916 | Pjaulės | Justinas Kontrimas, agronomas | 1991 |
| 1931 | Norgalviai | Aloyzas Meškauskas, chorvedys | 2025 |
| 1934 | Kungiai | Elena Nijolė Bukelienė, literatūrologė | 2006 |
| 1940 | Bubėnai | Petras Bendikas, zootechnikas | |
| 1941 | Labardžiai | Henrikas Ciparis, dailininkas | |
| 1945 | Maldučiai | Eugenijus Stankus, matematikas | 2023 |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Žemaitijos seniūnija(parengė Edvardas Gudavičius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-10-05).
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 374
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 729–739 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 113
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 731 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 737 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 115