Pereiti prie turinio

Linkuvos valsčius

56°05′š. pl. 23°58′r. ilg. / 56.09°š. pl. 23.97°r. ilg. / 56.09; 23.97

Linkuvos valsčius
Laikotarpis: 18611950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:Linkuva
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernijaPanevėžio apskritis (186?–1915)
Lietuva Lietuva
Šiaulių apskritis (1919–1940)
Nacistinė Vokietija Nacistinė Vokietija
OstlandasŠiaulių apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSRŠiaulių apskritis (1944–1945)
Joniškio apskritis (1945–1950)

Linkuvos valsčius (rus. Линковская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje. Centras – Linkuva.

Valsčius įkurtas 1861 m. Kauno gubernijoje.[1] 1863 m. sukilimo metu valsčiaus valdybą užpuolė ir nusiaubė P. Bagdonavičiaus būrys. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Linkuvos rajonui (9 apylinkės).

Valsčiaus istorija
MetaiPlotas, km²Gyventojų sk.Ūkių sk.SuskirstymasGyvenvietės
1877 m.5493624 kiemai [2]7 seniūnijos95
1923 m.
(išsamiau)
23490891863111 gyvenviečių [3]
1932 m.220900010 seniūnijos [4]
1949-01-01
(išsamiau)
21810 apylinkių [5]
Pagrindinė gyvenvietėSeniūnija, 1932 m.[7]Apylinkė, 1949 m.[8]
BlėkoniaiBlekonių seniūnijaBlėkonių apylinkė
DvariūkaiDvariukų seniūnija-
GaižūnaiGaižūnų seniūnijaGaižūnų apylinkė
Gedžiūnai-Gedžiūnų apylinkė
GudžiūnaiGudžiūnų seniūnijaGudžiūnų apylinkė
GuostagalisGuostogalio seniūnijaGuostagalio apylinkė
LinkuvaLinkuvos seniūnijaLinkuvos apylinkė
Lumbeliai-Lumbelių apylinkė
MašniaiMašnių seniūnija-
MegučioniaiMegučionių seniūnijaMegučionių apylinkė
Miciškiai-Miciškių apylinkė
PlunkiaiPlunkių seniūnija-
VeselkiškiaiVeselkiškių seniūnijaVeselkiškių apylinkė
Iš viso:10 seniūnijų10 apylinkių

Tautinė sudėtis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. gyveno 9089 žmonės:[9]

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metaiGimimo vietaŽmogusMirties metai
~1810Kompanščiznos dvarasVincentas Landsbergis, bajoras, Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio tėvas1857
1841PušynėPovilas Bagdonavičius, 1863 m. sukilimo veikėjas1863
1879SprakšiaiJuozas Kraucevičius, karininkas1964
1883SprakšiaiJonas Kraucevičius, karininkas1964
1885TitoniaiBaltrus Atkočiūnas, karininkas, gydytojas1974
1895PlikeliaiEduardas Jatulis, diplomatas1956
1900PuodžiūnaiJonas Bučas, ekonomistas1973
1903OniūnaiJuozas Dauparas, agronomas1970
1904GudžiūnaiJuozas Kaškelis, ekonomistas1986
1912RuponiaiAlfonsas Motiejūnas, tapytojas1979
1927GaižūnaiAldona Gaigalaitė, istorikė2015
1928RimkūnaiRaimundas Arnas Dineika, architektas2006
1928GaižūnaiNijolė Gaigalaitė, skulptorė2009
1933GaižūnaiAlgirdas Gaigalas, geologas2009
  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
  2. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 26 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 305
  4. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 692–715 psl.
  5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 23
  6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 695 psl.
  7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 707 psl.
  8. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 24
  9. 1923 m. surašymo duomenys