Linkuvos valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Linkuvos valsčius
Laikotarpis: 18611950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Linkuva
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Panevėžio apskritis (186?–1915)
Lietuva Lietuva
Šiaulių apskritis (1919–1940)
Vokietijos Reichas Vokietijos Reichas
Ostlandas Šiaulių apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Šiaulių apskritis (1944–1945)
Joniškio apskritis (1945–1950)

Linkuvos valsčius (rus. Линковская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje. Centras – Linkuva.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčius įkurtas 1861 metais. 1863 m. sukilimo metu valsčiaus valdybą užpuolė ir nusiaubė P. Bagdonavičiaus būrys.

Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Linkuvos rajonui (9 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1923 m.[1] 234 9089 1863
1949-01-01
(išsamiau)
218 10 apylinkių [2]

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė gyvenvietė Apylinkė, 1949 m.[3]
Blėkoniai Blėkonių apylinkė
Gaižūnai Gaižūnų apylinkė
Gedžiūnai Gedžiūnų apylinkė
Gudžiūnai Gudžiūnų apylinkė
Guostagalis Guostagalio apylinkė
Linkuva Linkuvos apylinkė
Lumbeliai Lumbelių apylinkė
Megučioniai Megučionių apylinkė
Miciškiai Miciškių apylinkė
Veselkiškiai Veselkiškių apylinkė
Iš viso: 10 apylinkių

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. gyveno 9089 žmonės:[4]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
~1810 Kompanščiznos dvaras Vincentas Landsbergis, bajoras, Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio tėvas 1857
1841 Pušynė Povilas Bagdonavičius, 1863 m. sukilimo veikėjas 1863
1879 Sprakšiai Juozas Kraucevičius, karininkas 1964
1883 Sprakšiai Jonas Kraucevičius, karininkas 1964
1885 Titoniai Baltrus Atkočiūnas, karininkas, gydytojas 1974
1895 Plikeliai Eduardas Jatulis, diplomatas 1956
1900 Puodžiūnai Jonas Bučas, ekonomistas 1973
1903 Oniūnai Juozas Dauparas, agronomas 1970
1904 Gudžiūnai Juozas Kaškelis, ekonomistas 1986
1912 Ruponiai Alfonsas Motiejūnas, tapytojas 1979
1927 Gaižūnai Aldona Gaigalaitė, istorikė
1928 Rimkūnai Raimundas Arnas Dineika, architektas 2006
1928 Gaižūnai Nijolė Gaigalaitė, skulptorė
1933 Gaižūnai Algirdas Gaigalas, geologas 2009

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  2. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 23
  3. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 24
  4. 1923 m. surašymo duomenys