Augustavo apskritis (1840–1939)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Augustavo apskritis (1840–1939)
rus. Августовский уезд
lenk. Powiat augustowski
KP województwo augustowskie COA.svg
1840 – 1939 Flag of the Byelorussian Soviet Socialist Republic (1951–1991).svg
 
Flag of the NSDAP (1920–1945).svg
POL Augustów COA.svg
Lithuania-1867-1914.svg
Apskritis Suvalkų gubernijoje po 1867 m.
Administracinis centras: Augustavas
Valsčiai: 12 (1913)
1840-1867: KP województwo augustowskie COA.svg Augustavo gubernija
1867-1915: Coat of Arms of Suwałki gubernia (Russian empire).png Suvalkų gubernija
1915-1919: Flag of the German Empire.svg Oberostas
1919-1939: Flag of Poland.svg Antroji Lenkijos Respublika
Gyventojų: 79 214 (1897), 62 384 (1921)
Plotas: 2 000 km² ({{{plotasmetai}}})
Apie dabartinę Lenkijos apskritį žr. Augustavo apskritis.
Apskritis Balstogės vaivadijoje 1937 m.

Augustavo apskritis (rus. Августовский уезд, lenk. Powiat augustowski) – buvo viena iš Rusijos imperijos Augustavo ir Suvalkų gubernijų apskričių 18401915 metais, viena iš Oberosto Lietuvos srities apskričių 19151919 m. ir viena iš Balstogės vaivadijos apskričių 19191939 metais. Visą tą laikotarpį apskrities ribos beveik nepasikeitė. Centras – Augustavas. Iki I pasaulinio karo apskritis ribojosi su Suvalkų gubernijos Suvalkų ir Seinų apskritimis, Lomžos gubernijos Ščučino apskritimi, Gardino gubernijos Balstogės, Sokulkos ir Gardino apskritimis bei Prūsijos karalyste.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apskritis įkurta 1840 m. Augustavo gubernijoje, nuo 1867 m. prijungta prie naujai sudarytos Suvalkų gubernijos. I pasaulinio karo metu 1915 m. apskritį užėmė Vokietijos imperija ir prijungė prie Oberosto Lietuvos srities. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį beveik visa apskrities teritorija buvo priskirta Lietuvos Respublikai. 19191939 m. priklausė Balstogės vaivadijai. Vienu ar kitu metu apskrityje egzistavo šie valsčiai: Pruskos valsčius ir Rudos-Pruskos valsčius. 1939 m. didžiąją dalį apskrities okupavo Tarybų Sąjunga ir priskyrė ją Baltarusijos TSR, kur buvo įkurtas naujas administracinis vienetas – Augustavo rajonas. Šiauriniai Dauspudos ir Ščebros-Olšankos valsčiai atiteko Trečiajam Reichui, kur buvo prijungti prie Rytų Prūsijos.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 1897 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymą apskrityje gyveno 79 214 žmonės. Augustave gyveno 12 743 žmonės.

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 1921 m. lenkų atlikto surašymo duomenis apskrityje gyveno 62,384 žmonės, o tautinė ir religinė sudėtis buvo tokia:

  • Katalikai – 56,400 (90,4%)
  • Judėjai – 4036 (6,5%)
  • Sentikiai – 932 (1,5%)
  • Stačiatikiai – 683 (1,1%)
  • Protestantai – 289 (0,5%)
  • Kiti – 40 (0,1%).[2]

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1913 m. apskrityje buvo 12 valsčių: Biala Vielkos valsčius (centras – Bandzinas), Barglavo valsčius (centras – Barglavas), Valovičių valsčius (centras – Sapackinė), Golinkos valsčius, Dembovo valsčius (centras – Jazievas), Dauspudos valsčius (centras – Račkos), Kalino valsčius (centras – Bialobžegai), Kuriankos valsčius, (centras – Skieblevas), Labno valsčius (centras – Podlabenė), Petropavlovsko valsčius (centras – Lipskas), Štabino valsčius, Ščebros-Olšankos valsčius (centras – Naujinė).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]