Karklėnų valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Karklėnų valsčius
Laikotarpis: XIV a.1950 m.
Lithuania adm location map.svg
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Karklėnai
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Medininkų žemė (XIV a.)
Žemaitijos seniūnija (XVI a. vidurys)
Šiaulių reparticija (XVIII a. 2-oji pusė)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Kelmės apskritis (1947–1950)

Karklėnų valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Karklėnai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčius (pavietas) minimas nuo XIV a., XV–XVI a. valsčius (pavietas) buvo administruojamas seniūno.[1] 1667 m. paviete buvo 66 bajorų dūmai.

Panaikintas iki XIX a., vėl sudarytas 1947 m. lapkričio 6 d. iš dalies Kražių valsčiaus. Karklėnų valsčius galutinai panaikintas 1950 m. birželio 30 d., jo teritorija perduota Užvenčio rajonui (1 apylinkė) ir Varnių rajonui (3 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1949-01-01
(išsamiau)
89 4 apylinkės [2]

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė gyvenvietė Apylinkė, 1949 m.[3]
Gorainiai Gorainių apylinkė
Karklėnai Karklėnų apylinkė
Karklėnaliai Karklėnalių apylinkė
Pašilė Pašilės apylinkė
Iš viso: 4 apylinkės

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Žemaitijos seniūnija(parengė Edvardas Gudavičius). – Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-10-05).
  2. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 50
  3. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 50