Liepos 1
Išvaizda
Birž – Liepa – Rgp | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 |
8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 |
15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 |
22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 |
29 | 30 | 31 | ||||
2024 |
Liepos 1 yra 182-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 183-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 183 dienos.
Informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šventės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Tarptautinė architektų diena.
Vardadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Julijus – Julius – Julė – Julijona – Julijonas – Liepa – Regina – Tautrimas
Šią dieną Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1569 – pasirašyta Liublino unija tarp LDK ir Lenkijos, sudarė Abiejų Tautų Respublika;
- 1843 – sudaryta Kauno gubernija;
- 1928 – Kaune surengta antroji Lietuvos dainų šventė;
- 1936 – Sudegė ankstesnė Tirkšlių Kristaus Karaliaus bažnyčia;
- 1938 – atidarytas Kauno zoologijos sodas;
- 1944 – LLA išleido įsakymą dislokuoti savo padalinius miškuose ir ruoštis partizaniniam karui už Lietuvos nepriklausomybę;
- 1980 – Sartų ežero apylinkėse užfiksuota didžiausia liūtis Lietuvoje;
- 1988 – pradėjo veikti Kauno oro uostas.
- 2005 – Įkurta radijo stotis Zip FM
- 2013 – Oficialiai Lietuva pradeda pirmininkauti ES tarybai 2013
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1593 m. – Albertas Stanislovas Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (m. 1656 m.).
- 1868 m. – Julius Maciejauskas, kunigas, prelatas, visuomenininkas (m. 1947 m.).
- 1891 m. – Vaclovas Griganavičius, Lietuvos karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas (m. 1940 m.).
- 1896 m. – Konstantinas Kregždė, Lietuvos mokytojas, žurnalistas, kooperatininkas (m. 1947 m.).
- 1909 m.:
- Petras Juodelis, Lietuvos dailės istorikas, muziejininkas, literatūros kritikas (m. 1975 m.).
- Teodora Miknevičienė-Slyvauskaitė, Lietuvos dailininkė keramikė (m. 1982 m.).
- 1910 m. – Benediktas Babrauskas, lietuvių rašytojas, poetas, kritikas, visuomenės veikėjas (m. 1968 m.).
- 1916 m. – Bronius Masiokas, Lietuvos inžinierius, žodynų rengėjas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (m. 2000 m.).
- 1922 m. – Liudas Andrulis, choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius (m. 1983 m.).
- 1923 m. – Kostas Kubilinskas, vaikų poetas, KGB bendradarbis (m. 1962 m.).
- 1927 m. – Kajetonas Julius Čeginskas, lietuvių išeivijos veikėjas, sociologijos daktaras.
- 1930 m. – Romualdas Lengvinas, pedagogas, socialinių mokslų daktaras, Lietuvos politinis veikėjas.
- 1931 m. – Algirdas Araminas, Lietuvos kino operatorius, režisierius (m. 1999 m.).
- 1932 m. – Algirdas Teodoras Lauritėnas, Lietuvos krepšininkas (m. 2001 m.).
- 1936 m. – Stanislavas Dubauskas, Lietuvos bibliotekininkas, pedagogas, socialinių mokslų daktaras.
- 1937 m. – Edvardas Kaniava, dainininkas, Lietuvos kultūros, politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1938 m. – Anupras Gauronskas, Lietuvos kunigas, Telšių vyskupijos kapitulos kanauninkas (m. 2022 m.).
- 1940 m. – Dalia Striogaitė, Lietuvos literatūros tyrinėtoja, pedagogė.
- 1941 m. – Stasys Bajerčius, gydytojas, Lietuvos ir Molėtų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1942 m. – Jonas Dundulis, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1943 m. – Michailas Jevdokimovas, Lietuvos aktorius, režisierius.
- 1944 m. – Vladislavas Švedas, rusas, Rusijos ir Lietuvos politinis veikėjas.
- 1949 m.:
- Valdemaras Žvirblis, Lietuvos, Utenos ir Pakruojo rajonų ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
- Vladas Algirdas Bumelis, lietuvių chemikas, enzimologas, biotechnologas, verslininkas bei vadybininkas, Kretingos Garbės pilietis.
- 1952 m. – Janina Politikienė, Lietuvos ir Alytaus rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1956 m.:
- Antanas Matulas, Lietuvos ir Pasvalio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Regina Meilutienė-Bacevičiūtė, muzikos mokytoja ir choro dirigentė.
- 1957 m.:
- Audronė Zupkauskienė-Steponavičiūtė, choro dirigentė ir muzikos mokytoja.
- Julius Alekna, Lietuvos ir Kupiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1964 m. – Sigita Rudėnaitė, teisininkė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėja, buvusi LVAT ir Aukštesniojo administracinio teismų teisėja.
- 1998 m. – Erlandas Vasiliauskis, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1982 m. – Skaiva Jasevičiūtė, žurnalistė, radijo, TV laidų ir renginių vedėja.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1861 m. – Adomas Jurgis Čartoriskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Čartoriskių herbo kunigaikštis, politikas, Abiejų Tautų Respublikos, Rusijos imperijos ir Lenkijos karalystės valstybės ir karinis veikėjas (g. 1770 m.).
- 1942 m. – Kazys Alyta, Lietuvos mėgėjų teatro aktorius, režisierius, dramaturgas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas (g. 1881 m.).
- 1946 m. – Liudas Gira, lietuvių poetas, dramaturgas, kritikas, publicistas, vertėjas (g. 1884 m.).
- 1961 m. – Janis Endzelynas, latvių kalbininkas, vienas žymiausių baltistų (g. 1873 m.).
- 1963 m. – Jonas Januškis, Lietuvos redaktorius, ekonomistas, kooperatininkas, žurnalistas, politinis veikėjas (g. 1900 m.).
- 1987 m. – Valerijus Grešnovas, Lietuvos treneris, pedagogas (g. 1914 m.).
- 1992 m. – Vladas Bakūnas, Lietuvos žurnalistas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1908 m.).
- 1998 m. – Ričardas Mikutavičius, kunigas, teologijos mokslų daktaras, poetas, kolekcionierius (g. 1935 m.).
- 2002 m. – Zita Kėvalaitytė-Visockienė, Lietuvos teatro aktorė, režisierė (g. 1922 m.).
- 2007 m. – Rolandas Janavičius, pop muzikos atlikėjas, išgarsėjęs su grupe „Rondo“, vėliau pradėjęs solinę karjerą (g. 1970 m.).
- 2010 m. – Rimvydas Dionizas Žigaitis, Lietuvos kompozitorius, pedagogas, kultūros ir meno veikėjas (g. 1933 m.).
- 2024 m. – Aleksandras Melechas, lietuvių muzikos mokytojas ir chorvedys (g. 1931 m.).[1]
Šią dieną pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1851 – Port Filipo apygarda atsiskiria nuo Naujojo Pietų Velso ir tampa Viktorijos kolonija;
- 1862 – Maskvoje įsteigta Rusijos valstybinė biblioteka, viena didžiausių bibliotekų pasaulyje;
- 1863 – prasidėjo Getisbergo mūšis tarp JAV (Sąjungos) ir Amerikos Valstijų Konferederacijos, jis tęsėsi iki liepos 3 dienos ir vyko Adamso apylinkėje, Pensilvanijos valstijoje;
- 1881 – sėkmingai įvyko pirmasis pasaulyje tarptautinis telefoninis pokalbis tarp netolimų St. Stephen miesto Kanadoje ir Calais, JAV;
- 1921 – Įkurta Kinijos komunistų partija;
- 1979 – firma Sony išleido į pasaulį pirmąjį ausinuką (walkman);
- 1997 – Didžioji Britanija buvusią koloniją Honkongą sugrąžino Kinijai;
- 2000 – atidarytas Eresuno tiltas, sujungęs Švediją ir Daniją (Malmė–Kopenhaga);
- 2002 – Įsteigtas Tarptautinis kriminalinis teismas.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1265 m. – Dantė, Florencijos poetas (m. 1321 m.).
- 1481 m. – Kristijonas II, 1513–1523 m. Danijos, 1513–1523 m. Norvegijos, 1520–1523 m. Švedijos karalius (m. 1559 m.).
- 1534 m. – Frederikas II, 1559–1588 m. Danijos ir Norvegijos karalius (m. 1588 m.).
- 1646 m. – Gotfrydas Leibnicas, Gottfried Wilhelm Freiherr von Leibniz, vokiečių filosofas, matematikas, daugiausiai rašęs lotynų ir prancūzų kalbomis (m. 1716 m.).
- 1804 m. – Ameandyn-Auror-Liusyl-Diupean, baronienė Diudvan, prancūzų novelistė ir feministė (m. 1876 m.).
- 1889 m. – Vera Muchina, žymi sovietų skulptorė (m. 1953 m.).
- 1926 m. – Robert William Fogel, 1993 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas[2].
- 1929 m. – Gerald Maurice Edelman, 1972 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[3].
- 1934 m. – Sydney Pollack, amerikiečių režisierius, prodiuseris ir aktorius[4] (m. 2008 m.).
- 1941 m.:
- Alfred Goodman Gilman, 1994 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[3].
- Myron Samuel Scholes, 1997 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas[2].
- 1942 m. – Vicente Fox, Meksikos prezidentas[5].
- 1955 m. – Li Kečiangas, Kinijos politikas, buvęs šalies premjeras (nuo 2013 iki 2023 m.), vienas iš Kinijos „penktosios kartos“ lyderių (m. 2023 m.).
- 1959 m. – Alan Charles Wilder, britų muzikantas, geriausiai žinomas kaip grupės Depeche Mode narys, joje grojęs nuo 1982 iki 1995 m. ir muzikinio projekto Recoil įkūrėjas.
- 1961 m. – Diana, Velso Princesė, viena iš žymiausių XX a. pab. pasaulio moterų (m. 1997 m.).
- 1967 m. – Pamela Denise Anderson, Kanados modelis, prodiuserė, aktorė ir PETA aktyvistė.
- 1970 m. – Karena Malder, olandų modelis.
- 1971 m. – Melissa Arnette „Missy“ Elliott, JAV reperė, dainininkė, dainų kūrėja, įrašų prodiuserė pelniusi penkis Grammy apdovanojimus.
- 1973 m. – Rubenas Volkovyski, Argentinos krepšininkas. Žaidžia centro puolėjo pozicijoje, Argentinos nacionalinėje rinktinėje ir Urugvajaus „Club Biguá“ klube. Ūgis 206 cm, svoris 118 kg. Turi dvigubą Argentinos ir Lenkijos pilietybę.
- 1974 m. – Jefferson Leonardo Pérez Quezada, Ekvadoro lengvaatletis, 20 km sportinio ėjimo specialistas.
- 1976 m.:
- Rigobert Bahanag Song, futbolininkas, Kamerūno rinktinės ir Trabzono SK klubo gynėjas.
- Rudas van Nystelrojus, futbolininkas, Hamburger SV klubo puolėjas.
- 1977 m. – Liv Tyler, amerikiečių aktorė[6].
- 1983 m. – Soufiane Alloudi, futbolininkas, Maroko rinktinės ir Jungtinių Arabų Emyratų Al Ain FC klubo puolėjas (pastaruoju metu skolinamas į Raja Casablanca).
- 1984 m. – Šaukis Ben Sada, futbolininkas, Tuniso rinktinės ir OGC Nice klubo puolėjas.
- 1985 m. – Mohamedas Abdelšafis, Egipto futbolininkas, rungtyniaujantis kairiojo gynėjo pozicijoje. Yra Egipto rinktinės ir Egipto klubo Zamalek SC narys.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1109 m. – Alfonsas VI, Leono karalius, valdė nuo 1065 m. gruodžio 27 d. iki 1072 m. sausio mėn (g. 1040 m.).
- 1766 m. – Jean-François de la Barre, prancūzų aristokratas, nukankintas ir sudegintas ant laužo kartu su Voltero „Filosofiniu žodynu“ už laisvamanybę (g. 1745 m.).
- 1860 m. – Čarlzas Goodyear, gumos vulkanizacijos išradėjas[7] (g. 1800 m.).
- 1896 m. – Harieta Bičer-Stou, amerikiečių rašytoja, išgarsėjusi savo 1852 m. parašytu romanu „Dėdės Tomo trobelė“ (angl. „Uncle Tom’s Cabin“), kuris netrukus po išleidimo tapo bestseleriu (g. 1811 m.).
- 1961 m. – Luisas-Ferdinandas Selinas, prancūzų rašytojas ir gydytojas. Jis laikomas vienu įtakingiausių XX amžiaus rašytojų, priartinusiu literatūrą prie šnekamosios kalbos leksikos ir intonacijų (g. 1894 m.).
- 1974 m. – Chuanas Domingas Peronas, ilgametis Argentinos karininkas ir prezidentas (1946–1955 m. ir 1973–1974 m.) (g. 1895 m.).
- 1985 m. – Janas Boguslavas Lesniodorskis, Lenkijos istorikas (g. 1914 m.).
- 1990 m. – Ivanas Aleksandrovičius Serovas, TSRS generolas, saugumo tarnybų vadovas, GRU viršininkas; armijos generolas (1955 rugpjūčio 8 d.), Tarybų Sąjungos Didvyris (1945 m. gegužės 29 d.) (g. 1905 m.).
- 1999 m. – Viktoras Čebrikovas, tarybinis partinis ir valstybės vėikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys, KGB pirmininkas (g. 1923 m.).
- 2004 m. – Marlonas Brando, amerikiečių aktorius, Oskarų premijos laureatas, laikomas vienu geriausių XX amžiaus aktorių (g. 1924 m.).
- 2005 m.:
- George Lawrence Mikan, Jn., buvęs profesionalus krepšininkas, laikomas vienu iš pirmųjų žvaigždžių NBA lygoje (g. 1924 m.).
- Luther Vandross, amerikiečių dainininkas[8] (g. 1951 m.).
- 2021 m. – Louis Andriessen, olandų kompozitorius ir pianistas (g. 1939 m.).[9]
- 2024 m. – Marija Rozarija Omadžijo, italų televizijos ir kino aktorė, UNICEF geros valios ambasadorė (g. 1957 m.).[10]
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Mirė gerbiamas Lietuvos chorvedys. tv3.lt. 2024-07-02. Nuoroda tikrinta 2024-07-03.
- ↑ 2,0 2,1 (angl.) Nobelio ekonomikos premijos laureatai
- ↑ 3,0 3,1 (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ Sydney Pollack. Informacija.
- ↑ Vicente Fox.
- ↑ Liv Tyler.
- ↑ Čarlzas Goodyear.
- ↑ Luther Vandross.
- ↑ Huizenga, Tom (2021-07-01). „Louis Andriessen, Influential, Iconoclastic Dutch Composer, Dies At Age 82“. WVTF. Nuoroda tikrinta 2021-07-01.
- ↑ „Italian actress Maria Rosaria Omaggio dies at 67 in Rome“. A News (anglų). 2024-07-01. Nuoroda tikrinta 2024-07-02.