Meškuičiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Portal.svg
Meškuičiai
2007 07 13 Meskuiciaicentras.jpg
Laisvės paminklas miestelio aikštėje
Meskuiciai COA.gif

Meškuičiai
Koordinatės 56°04′08″N 23°28′30″E / 56.069°N 23.475°E / 56.069; 23.475 (Meškuičiai)Koordinatės: 56°04′08″N 23°28′30″E / 56.069°N 23.475°E / 56.069; 23.475 (Meškuičiai)
Apskritis Šiaulių apskrities vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė Šiaulių rajono savivaldybė
Seniūnija Meškuičių seniūnija
Gyventojų skaičius 1 056 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: MeškuičiaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Meškùičiai
Kilmininkas: Meškùičių
Naudininkas: Meškùičiams
Galininkas: Meškùičius
Įnagininkas: Meškùičiais
Vietininkas: Meškùičiuose

Meškuičiai – miestelis Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, į rytus nuo kelio RygaTilžė, 18 km į šiaurės rytus nuo Šiaulių. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra paštas (LT-81027).

Seniūnija

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimas įsikūręs Ventos vidurupio žemumoje, senojo pašto trakto Ryga – Tilžė ir kelio Gruzdžiai – Žeimelis kryžkelėje. Meškuičių rytiniu pakraščiu teka Mūšos intakas Tautinys. 6 km į pietvakarius nuo Meškuičių stūkso garsusis Kryžių kalnas. Pro Meškuičius eina geležinkelis Šiauliai – Ryga, yra geležinkelio stotis.

Geležinkelio ruožas

Railway station template image.svg

Meškuičiai


Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png JONIŠKIS – 23 km
Jauniūnai – 6 km
Stupurai – 10 km
Mekiai – 5 km
Blank-50px.png
GRUZDŽIAI – 16 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
ŠIAULIAI – 21 km NAISIAI – 5 km

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į šiaurę nuo Meškuičių 1236 m. vyko Saulės mūšis. Manoma, kad Meškuičiai įkurti 1557 m. per Valakų reformą. Šiaulių ekonomijai priklausęs Meškuičių kaimas minimas nuo XVI a. pabaigos. XVII a. pirmoje pusėje atsikūrė po maro epidemijų, vėliau išaugo į miestelį, kuris 1691 m. gavo turgaus ir keturių prekymečių privilegiją. 1707 m. turgus uždraustas. XVIII a. pirmoje pusėje Meškuičiai sunyko, virto bažnytkaimiu, bet 1769 m. vėl vadinami miesteliu. 1765 m. minimas Meškuičių raktas.

Per A. Tyzenhauzo nuo 1765 m. vykdytas reformas Šiaulių ekonomijoje Meškuičiuose įkurtas palivarkas ir ekonomijos rakto centras. Nuo 1795 m. priklausė P. Zubovui. Per 1831 m. sukilimą Henriko Dembinskio sukilėlių dalinys birželio 16 d. miestelyje sumušė Rusijos imperijos kariuomenės jūrų pėstininkų kuopą. Mūšyje buvo sužeistas pulkininkas Konstantinas Herubavičius. 18361858 m. nutiestas Rygos-Tilžės plentas aplenkė miestelį. 1853 m. minima parapinė mokykla. Nuo XIX a. pabaigos vėl rinkosi turgūs.

1910 m. atkurta sunykusi pradžios mokykla, 19441948 m. progimnazija, 19481952 m. septynmetė, nuo 1952 m. Meškuičių vidurinė mokykla.

Per Pirmąjį pasaulinį karą 1916 m. Vokietijos kariuomenė pro Meškuičius nutiesė geležinkelį Šiauliai-Jelgava.19191950 m. Meškuičiai buvo valsčiaus centras. 1919 m. lapkričio mėn. prie miestelio įvyko Lietuvos kariuomenės 4-ojo pėstininkų pulko kautynės su bermontininkais, mūšyje žuvusiems Lietuvos kariams įrengtos kapinės. 1924 m. veikė pieninė, malūnas, kooperatyvas, smulkaus kredito draugija. 19271928 m. dalis miestelėnų išsikėlė į vienkiemius.

1941 m. birželio 14 d. iš Meškuičių geležinkelio stoties buvo tremiami žmonės. 1941 m. liepos mėn. pradžioje Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu nužudyti Meškuičių žydai. 1944 m. per karinius veiksmus miestelis nukentėjo. Dėl geležinkelį saugojusios TSRS kariuomenės ir stribų būrio Meškuičiuose ir apylinkėje Lietuvos partizanai aktyviai neveikė. 19401941 m. ir 19441953 m. TSRS valdžia ištrėmė 20 gyventojų. 19501994 m. Meškuičiai buvo apylinkės, 19491993 m. – „Raudonosios vėliavos“ kolūkio centras. 1956 m. įkurta biblioteka, pastatyti kultūros namai, lopšelis-darželis, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, ambulatorija, [4]įkurtas automobilių servisas. Buvo rengiami gražiausios sodybos, puošniausio darželio konkursai, etnografinių valgių, siuvinių parodos. 1986 m. Saulės mūšio 750-ųjų metinių proga pasodintas Saulės ąžuolynas.

1999 m. patvirtintas Meškuičių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVII a. Šiaulių ekonomija
19191950 m. Meškuičių valsčiaus centras
19501994 m. Meškuičių apylinkės centras
1994 Meškuičių seniūnijos centras


Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sakoma, kad vietovėje, kur šiuo metu įsikūręs miestelis, senovėje buvusios didelės girios, pilnos įvairių žvėrių, tarp jų ir lokių (meškų). Nuo jų Meškuičiai tikriausiai ir gavę vardą.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Meškuičiai spindulinio plano miestelis. Prie centrinės aikštės 1897 m. pastatyta Meškuičių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia, aikštėje 1930 m. pastatytas Nepriklausomybės paminklas, atstatytas 1991 m. [5]Išlikęs XIX a. vėjo malūnas.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1867 m. ir 2007 m.
1867 m.*[3] 1886 m. 1896 m.*[2] 1923 m.sur. 1959 m.sur.[6] 1970 m.sur.
141 226 305 345
326 (miestelyje)
19 (geležinkelio stoties gyvenvietėje)
545 748
1979 m.sur. 1980 m.[7] 1986 m.[8] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2007 m.
990 1 000 1 145 1 107 1 218 1 144
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus.


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaime gimė:

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Meškuičiuose veikia medienos apdirbimo bendrovės „Beata“, „Bageta“.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. 2,0 2,1 Мешкуце. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 19 (37) : Мекенен — Мифу-Баня. С.-Петербургъ, 1896., 229 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Мешкуце. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 230 psl. (rus.)
  4. Algimantas Miškinis. Meškuičiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 740 psl.
  5. Algimantas Miškinis. Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai / Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės t. 3. kn. 1, Vilnius, 2008 m.
  6. Meškuičiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 565 psl.
  7. Meškuičiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių, 424 psl.
  8. Algimantas Miškinis ir kt. Meškuičiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 58 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]