Meškuičiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Meškuičiai
{{#if:285
Laisvės paminklas miestelio aikštėje
Meškuičiai
Meškuičiai
56°04′12″š. pl. 23°28′30″r. ilg. / 56.070°š. pl. 23.475°r. ilg. / 56.070; 23.475 (Meškuičiai)Koordinatės: 56°04′12″š. pl. 23°28′30″r. ilg. / 56.070°š. pl. 23.475°r. ilg. / 56.070; 23.475 (Meškuičiai)
Apskritis Šiaulių apskrities vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė Šiaulių rajono savivaldybės vėliava Šiaulių rajono savivaldybė
Seniūnija Meškuičių seniūnija
Gyventojų (2021) 856
Vikiteka Meškuičiai
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Meškùičiai
Kilmininkas: Meškùičių
Naudininkas: Meškùičiams
Galininkas: Meškùičius
Įnagininkas: Meškùičiais
Vietininkas: Meškùičiuose
Istoriniai pavadinimai rus. Мешкуце[2][3]

Meškuičiai – miestelis Šiaulių rajono savivaldybėje, 18 km į šiaurės rytus nuo Šiaulių, į rytus nuo kelio  A12  RygaŠiauliaiTauragėKaliningradas . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Miestelis spindulinio plano. Prie centrinės aikštės 1897 m. pastatyta Meškuičių šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia, aikštėje 1930 m. pastatytas Lietuvos nepriklausomybės paminklas, atstatytas 1991 m.[4] Veikia Meškuičių gimnazija, paštas (LT-81027), medienos apdirbimo bendrovės „Beata“, „Bageta“. Išlikęs XIX a. vėjo malūnas.

Seniūnija
Meškuičių bažnyčia

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sakoma, kad vietovėje, kur šiuo metu įsikūręs miestelis, senovėje buvusios didelės girios, pilnos įvairių žvėrių, tarp jų ir lokių (meškų). Nuo jų Meškuičiai tikriausiai ir gavę vardą.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestelis įsikūręs Ventos vidurupio žemumoje, senojo pašto trakto Ryga–Tilžė ir kelio GruzdžiaiŽeimelis kryžkelėje. Meškuičių rytiniu pakraščiu teka Mūšos intakas Tautinys. 6 km į pietvakarius nuo Meškuičių stūkso garsusis Kryžių kalnas. Pro Meškuičius eina geležinkelis Šiauliai–Ryga, yra Meškuičių geležinkelio stotis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į šiaurę nuo Meškuičių 1236 m. vyko Saulės mūšis. Manoma, kad Meškuičiai įkurti 1557 m. per Valakų reformą. Šiaulių ekonomijai priklausęs Meškuičių kaimas minimas nuo XVI a. pabaigos. XVII a. pirmoje pusėje atsikūrė po maro epidemijų, vėliau išaugo į miestelį, kuris 1691 m. gavo turgaus ir keturių prekymečių privilegiją. 1707 m. turgus uždraustas. XVIII a. pirmoje pusėje Meškuičiai sunyko, virto bažnytkaimiu, bet 1769 m. vėl vadinami miesteliu. 1765 m. minimas Meškuičių raktas.

Per A. Tyzenhauzo nuo 1765 m. vykdytas reformas Šiaulių ekonomijoje Meškuičiuose įkurtas palivarkas ir ekonomijos rakto centras. Nuo 1795 m. priklausė P. Zubovui. Per 1831 m. sukilimą Henriko Dembinskio sukilėlių dalinys birželio 16 d. miestelyje sumušė Rusijos imperijos kariuomenės jūrų pėstininkų kuopą. Mūšyje buvo sužeistas pulkininkas Konstantinas Herubavičius. 18361858 m. nutiestas Rygos–Tilžės plentas aplenkė miestelį. 1853 m. minima parapinė mokykla. Nuo XIX a. pabaigos vėl rinkosi turgūs, Meškuičiai minimi kaip miestelis Šiaulių apskrities Gruzdžių valsčiuje.[5]

1910 m. atkurta sunykusi pradžios mokykla, 19441948 m. progimnazija, 19481952 m. septynmetė, nuo 1952 m. Meškuičių vidurinė mokykla.

Per I pasaulinį karą 1916 m. Vokietijos kariuomenė pro Meškuičius nutiesė geležinkelį Šiauliai–Jelgava.19191950 m. Meškuičiai buvo valsčiaus centras. 1919 m. lapkričio mėn. prie miestelio įvyko Lietuvos kariuomenės 4-ojo pėstininkų pulko kautynės su bermontininkais, mūšyje žuvusiems Lietuvos kariams įrengtos kapinės. 1924 m. veikė pieninė, malūnas, kooperatyvas, smulkaus kredito draugija. 19271928 m. dalis miestelėnų išsikėlė į vienkiemius.

1941 m. birželio 14 d. iš Meškuičių geležinkelio stoties buvo tremiami žmonės. 1941 m. liepos mėn. pradžioje Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu nužudyti Meškuičių žydai. 1944 m. per karinius veiksmus miestelis nukentėjo. Dėl geležinkelį saugojusios TSRS kariuomenės ir stribų būrio Meškuičiuose ir apylinkėje Lietuvos partizanai aktyviai neveikė. 19401941 m. ir 19441953 m. TSRS valdžia ištrėmė 20 gyventojų. 19501994 m. Meškuičiai buvo apylinkės, 19491993 m. – „Raudonosios vėliavos“ kolūkio centras. 1956 m. įkurta biblioteka, pastatyti kultūros namai, lopšelis-darželis, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, ambulatorija, [6]įkurtas automobilių servisas. Buvo rengiami gražiausios sodybos, puošniausio darželio konkursai, etnografinių valgių, siuvinių parodos. 1986 m. Saulės mūšio 750-ųjų metinių proga pasodintas Saulės ąžuolynas.

1999 m. patvirtintas Meškuičių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVII a. ? Šiaulių ekonomija
XIX a. Gruzdžių valsčius Šiaulių apskritis
19191950 m. Meškuičių valsčiaus centras
19501995 m. Meškuičių apylinkės centras Šiaulių rajonas
1995 Meškuičių seniūnijos centras Šiaulių rajono savivaldybė

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1867 m. ir 2021 m.
1867 m.*[3] 1886 m. 1896 m.*[2] 1902 m.[7] 1923 m.sur.[8] 1959 m.sur.[9] 1970 m.sur.[10] 1979 m.sur.[11]
141 226 305 170 345
326 (miestelyje)
19 (geležinkelio stoties gyvenvietėje)
545 748 990
1980 m.[12] 1986 m.[13] 1989 m.sur.[14] 2001 m.sur.[15] 2011 m.sur.[16] 2021 m.sur.[17] - -
1 000 1 145 1 107 1 218 1 056 856 - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus.


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaime gimė:

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. 2,0 2,1 Мешкуце. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 19 (37) : Мекенен — Мифу-Баня. С.-Петербургъ, 1896., 229 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 230 psl.
  4. Algimantas Miškinis. Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai / Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės t. 3. kn. 1, Vilnius, 2008 m.
  5. Meszkucie. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 263 psl. (lenk.)
  6. Algimantas MiškinisMeškuičiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 740 psl.
  7. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  8. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  9. MeškuičiaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 565 psl.
  10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  12. MeškuičiaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių, 424 psl.
  13. Algimantas Miškinis ir kt. Meškuičiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 58
  14. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  15. Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  17. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  • Meškuičiai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 27 psl.

Aplinkinės gyvenvietės

JONIŠKIS – 23 km
Jauniūnai – 6 km
Stupurai – 10 km
Mekiai – 5 km
GRUZDŽIAI – 16 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
ŠIAULIAI – 21 km NAISIAI – 5 km