Palangos valsčius
55°55′š. pl. 21°04′r. ilg. / 55.92°š. pl. 21.06°r. ilg.
| Palangos valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: 1527 – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Palanga |
 Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė | |
| Žemaitijos seniūnija | XVI a. vidurys Šiaulių reparticija (1775–1791) |
 Rusijos imperija | |
| Kuršo gubernija | Gruobinios apskritis (1819–1915) |
 Lietuva | |
| Kretingos apskritis (1919–1940) | |
 Nacistinė Vokietija | |
| Ostlandas | Kretingos apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga | |
| Lietuvos TSR | Kretingos apskritis (1944–1950) |
Palangos valsčius (rus. Полангенская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Palanga.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo 1527 m. valsčius (pavietas) priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui.[1] 1667 m. paviete buvo 11 bajorų dūmų.
1819 m. valsčius perduotas Kuršo gubernijai caro Aleksandro I įsaku (taip caras stengėsi patenkinti vokiečių baronų interesus dėl patogesnio susisiekimo su Prūsija). Taip caras patenkino Kuršo gubernijos dvarininkų norą turėti tiesioginį ryšį per sieną su Klaipėdos krašte įsitvirtinusia Prūsija. Palangos valsčius buvo atskirtas nuo Vilniaus gubernijos ir priskirtas Kuršo gubernijai, kai Kuršo valdžia neprieštaravo Latgalos prijungimui prie Vitebsko gubernijos.[2]
Po I pasaulinio karo atiteko Lietuvai. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Kretingos rajonui (6 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1923 m. (išsamiau) | 92 | 4053 | 931 | 18 gyvenviečių [3] | |
| 1932 m. | 96 | 5009 | 5 seniūnijos [4] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) | 87 | 6 apylinkės [5] | |||
Vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Feliksas Paulauskas, 1932 m.[6] Palangos valsčiaus valdybos pirmininku (viršaičiu) buvo knygnešių sąjūdžio dalyvis, pašto vežikas, gydytojo Liudo Vaineikio bendražygis Feliksas Paulauskas (1879–1952). Jis šias pareigas ėjo 1921–1939 m. ir kelis mėnesius 1941 m., kai vokiečiai okupavo Palangą.[7]
- Pranas Aksionaitis, vykdomojo komiteto pirmininkas 1946–1948 m.
Valsčiaus darbuotojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[8] | Apylinkė, 1949 m.[9] |
|---|---|---|
| Būtingė | - | Būtingės apylinkė |
| Palanga | Palangos miesto I seniūnija, Palangos miesto II seniūnija | - |
| Paliepgiriai | Paliepgirių seniūnija | Paliepgirių apylinkė |
| Šventoji | - | Šventosios apylinkė |
| Vydmantai | - | Vydmantų apylinkė |
| Vilimiškė | - | Vilimiškės apylinkė |
| Virkštininkai | Virkštininkų seniūnija | - |
| Žibininkai | Žibininkų seniūnija | Žibininkų apylinkė |
| Iš viso: | 5 seniūnijos | 6 apylinkės |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1923 m. gyveno 4053 žmonės:
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Žemaitijos seniūnija(parengė Edvardas Gudavičius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-10-05).
- ↑ Romualdas Beniušis. Kaip mes prieš 100 metų iš brolių latvių atgavome Palangos pajūrį. 2021-03-30, Bernardinai.lt (tikrinta 2022-09-11).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 117
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 595–604 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 58
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 598 psl.
- ↑ https://zemaitiuzeme.lt/aktualijos/palangos-istorija-faktai-datos-skaiciai/
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 602 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 61