Trakų vaivadija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Apie 1793 m. sudarytą vaivadiją žr. Trakų vaivadija (1793).
Trakų vaivadija
lenk. Województwo trockie
blrs. Троцкае ваяводзтва
lot. Palatinatus Trocensis

 

 

 

1413 – 1795
 

Vaivadija XVII a. LDK žemėlapyje
Valstybė Abiejų Tautų Respublikos vėliava Abiejų Tautų Respublika
Provincija Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė LDK
Administracinis centras Trakai
Pavietai 4
Vaivada Trakų vaivada
Gyventojų 287 665 (1790)

Trakų vaivadija (lenk. Województwo trockie, blrs. Троцкае ваяводзтва, lot. Palatinatus Trocensis) – nuo 1413 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, o 15691795 m. ir Abiejų Tautų Respublikos administracinis teritorinis vienetas. Sostinė – Trakai, Trakų pusiasalio pilis. Vaivadija šiaurėje ribojosi su Kuršo hercogyste, rytuose su Vilniaus vaivadija, pietuose su Naugarduko vaivadija, pietvakariuose su Palenkės vaivadija, vakaruose su Prūsijos karalyste ir šiaurės vakaruose su Žemaitijos seniūnija.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaivadija iki 1564 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaivadija LDK žemėlapyje 1569–1793 m. (raudona)

Lietuvai tapus vieninga valstybe, valdoma Didžiojo kunigaikščio ir siekiant suvienodinti Lietuvos ir Lenkijos karalystės, dviejų valstybių, valdomų vieno karaliaus, administracinį-teritorinį suskirstymą, 1413 m. pagal Horodlės sutartį buvo panaikintos Lietuvos kunigaikštystė, Trakų kunigaikštystė ir Gardino kunigaikštystė bei sudarytos Vilniaus ir Trakų vaivadijos. Žemaitijos seniūnija taip pat buvo prilyginta vaivadijai. Trakų vaivadija sudaryta iš Trakų kunigaikštystės, dalies Lietuvos kunigaikštystės ir dalies Gardino kunigaikštystės.[1] 1422 m. Melno taikos sutartimi prie vaivadijos buvo prijungta jotvingių gyventos žemės – Dainava.

Sukūrimo pradžioje Trakų vaivadija buvo antroji pagal plotą ir rangą LDK vaivadija (po Vilniaus vaivadijos). Jos branduolį sudarė Trakų apskritis (26 valsčiai), Kauno (Kauno pilis ir 3, nuo XVI a. 5 valsčiai), Gardino apygardos, Upytės ir Kurklių valsčiai. Nominaliai vaivadijai ir realiai Trakų vaivadijos karinei vadovybei priklausė Palenkė (nuo 15011514 m. liko tik karinė priklausomybė), Slanimo ir Valkavisko apskritys, Kameneco apygarda. Padneprėje vaivadijai buvo priskirta po pusę Babruisko, Gorvalės, Liubošanų ir veikiausiai Svisločiaus valsčiaus. Be to, vaivadijos karinei vadovybei priklausė Kobrino ir Pinsko kunigaikštystės (1556 m. tapo apygardomis). 1452 m. prijungtas Turovas. Trakų vaivadija iki XVI a. administracinių pertvarkymų apėmė apie 31 200 km².

XVI a. LDK pradėtos reformos, kurių metu didžiausios vaivadijos buvo skaidomos. 1513 m. nuo Trakų vaivadijos atskirta Palenkės vaivadija, po 15641566 m. reformos – Brastos vaivadija, o Lydos pavietas priskirtas Vilniaus vaivadijai. Tokiu būdu, Trakų vaivadijai teliko Gardino, Kauno, Trakų ir Upytės apskritys. 15641566 m. teismų ir administracinės reformos metu vaivadijos buvo padalintos į mažesnius administracinius vienetus – apskritis. Trakų vaivadijai priklausė 4 apskritys.

Po tos reformos buvo panaikinta Trakų vaivadijos karinės vadovybės jurisdikcija Palenkei. Liublino unijos aktu 1569 m. nustatytoje Lenkijos ir Lietuvos valstybės vaivadų hierarchijoje Trakų vaivada užėmė 8, o kaštelionas – 10 vietą.

1791 m. vėl pradėtos vaivadijos reformos. 1793 m. vaivadijoje liko tik trys šiauriniai pavietai. Gardino pavietas paverstas Gardino vaivadija. Be to, iš dalies Trakų ir Kauno pavietų suformuota Merkinės vaivadija.

Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m. ši naujoji vaivadija buvo panaikinta ir atiteko Rusijos imperijos Vilniaus gubernijai. Iki 1793 m. vaivadijai priklausiusios teritorijos (Užnemunė) atiteko Prūsijos karalystės, Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui.[2]

Vaivadijos istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1512 m. 31 200
1790 m. 23 885 287 665 60 miestų ir miestelių, svarbiausi miestai – Trakai, Gardinas, Kaunas, Upytė, Balstogė, Skidlius, Merkinė, Valkininkai, Alytus, Pažaislis, Biržai, Vygriai ir kt.[3]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1775 m. vaivadijoje buvo 55 164 dūmai. 1790 m. vaivadijoje gyveno apie 288 000 gyventojų.[4]

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaivadiją sudarė 4 apskritys:

Žemėlapis Pavadinimas Centras Plotas,
tūkst. km²
Seniūnijos
Gardino pavietas Gardinas 11,7 Gardino
Pervalko
Pilypavo
Prieraslio
Valkavisko
Kauno pavietas Kaunas 6 Kauno seniūnija
Darsūniškio seniūnija
Prienų
Vilkaviškio
Vištyčio
Trakų pavietas Trakai 8,7 Тrakų
Valkininkų
Žiežmarių
Lazdijų
Merkinės
Nemunaičio
Upytės pavietas Upytė 9,1 Upytės
Vabalninko
Gulbinų
Žydaičių
Sengvėjaus
Šeduvos
Šimonių

Valdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Trakų vaivadijos herbas apie 1435–1440 m.

Trakų vaivadiją Abiejų Tautų Respublikos senate atstovavo Trakų vaivada ir Trakų kaštelionas, kiekvienas pavietas į seimą rinkdavo po du pasiuntinius. Be to, kiekvieną pavietą Lietuvos tribunole atstovavo po du deputatus. Seime vaivadijos atstovai vilkėjo purpurinius kantušus su žaliais apvadais ir baltą žiponą.

Vaivada[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Trakų vaivada.

Pirmuoju Trakų vaivada 1413 m. tapo Jaunius. Trakų vaivadą skirdavo karalius ir jis pareigas eidavo iki gyvos galvos, jeigu nebūdavo priešininkų nušalinamas. Vaivada buvo aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas vaivadijoje ir vaivadijos bajorų vadas ir vaivadijos bajorų pašauktinių kariuomenės vadas. Jo kompetencijai buvo priskirti administracijos, karo ir teismo reikalai. Jis taip pat rūpinosi vaivadijos miestų, kuriems suteiktos Magdeburgo teisės, apsauga ir tvarka, prižiūrėjo jų matus, saikus ir kainas. Vaivados jurisdikcijai priklausė ir miestų žydų bendruomenės.

Vaivada buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Ponų tarybos narys, o nuo 1569 m. Abiejų Tautų Respublikos senato nuolatinis narys. Senate Trakų vaivada turėjo septintą pagal rangą aukščiausią pasauliečių poziciją po Kališo vaivados.

Žemėlapiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Trakų vaivadija. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.
  2. Trakų vaivadija. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.
  3. Województwo trockie. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 338 psl. (lenk.)
  4. Анатоль Грыцкевіч. Троцкае ваяводства // Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. Т. 2: Кадэцкі корпус — Яцкевіч. — Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. С. 668.