Žeimelio valsčius
56°16′š. pl. 24°00′r. ilg. / 56.27°š. pl. 24.00°r. ilg.
| Žeimelio valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XVI a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Žeimelis, Nociūnai (XIX a. – 1915) |
 Rusijos imperija | |
| Kauno gubernija | Panevėžio apskritis (186?–1915) |
 Lietuva | |
| Biržų apskritis (1919–1926) Šiaulių apskritis (1926–1940) | |
 Nacistinė Vokietija | |
| Ostlandas | Šiaulių apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga | |
| Lietuvos TSR | Šiaulių apskritis (1944–1945) Joniškio apskritis (1945–1950) |
Žeimelio valsčius (carmečiu Nociūnų valsčius, rus. Нацюнская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje, pasienyje su Latvija. Centras – Žeimelis, iki I pasaulinio karo – Nociūnai.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valsčius minimas nuo 1586 m. Caro laikais atkurtas XIX a. Kauno gubernijoje Nociūnų vardu.[1] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Linkuvos rajonui (9 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 5852 | 578 kiemai [2] | 11 seniūnijų | 56 | |
| 1923 m. (išsamiau) | 177 | 5650 | 1346 | 67 gyvenvietės [3] | |
| 1932 m. | 149 | 7000 | 12 seniūnijų [4] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) | 162 | 9 apylinkės [5] | |||
Vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[7] | Apylinkė, 1949 m.[8] |
|---|---|---|
| Baltausiai | Baltausių seniūnija | Baltausių apylinkė |
| Diržiai | Diržių seniūnija | Diržių apylinkė |
| Gelčiai | Gelčių seniūnija | Gelčių apylinkė |
| Kaireliai | Kairelių seniūnija | Kairelių apylinkė |
| Lauksodis | Lauksodžio seniūnija | Lauksodžio apylinkė |
| Mažučiai | Mažučių seniūnija | - |
| Mikoliškis | Mikoliškių seniūnija | - |
| Noreikai | Noreikų seniūnija | Noreikų apylinkė |
| Pikčiūnai | Pikčiūnų seniūnija | - |
| Steigviliai | Steigvilių seniūnija | Steigvilių apylinkė |
| Žeimelis | Žeimelio I seniūnija, Žeimelio II seniūnija | Žeimelio I apylinkė, Žeimelio II apylinkė |
| Iš viso: | 12 seniūnijų | 9 apylinkės |
Gyvenvietės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1923 m. valsčiuje buvo šios gyvenvietės:[9]
- Akmeniškių vs.
- Aleksejevkos I k.
- Aleksejevkos II k.
- Balanėlių k.
- Balinių vs.
- Baltausių k.
- Bardiškių k.
- Bliodniekų plv.
- Bruverių vs.
- Buliškių vs.
- Dambių vs.
- Daunorių k.
- Degių vs.
- Diržių k.
- Evglių vs.
- Gatančių k.
- Gedeikonių k.
- Geišių k.
- Gelčių k.
- Geručių k.
- Gliebavos dv.
- Jovaišių dv.
- Jovaišių k.
- Kairelių k.
- Klausučių k.
- Kostantų dv.
- Krasniškių k.
- Kratošino dv.
- Kukariškių plv.
- Kukių k.
- Latveliškių vs.
- Lauksodžio dv.
- Lauksodžio k.
- Laumeikių k.
- Lepšinės k.
- Liesų dv.
- Liesų Maž. vs.
- Lipiškių vs.
- Maišelių plv.
- Mažučių k.
- Meldžiūnų dv.
- Meldžiūnų k.
- Mielių vs.
- Mokoliškių k.
- Nakrašūnų k.
- Naujadvarių k.
- Nociūnų k.
- Noreikų k.
- Norūnėlių k.
- Palšių vs.
- Petronėlių k.
- Petronių k.
- Pikčiūnų k.
- Požeimelių dv.
- Punės vs.
- Rozentalių vs.
- Ruočių vs.
- Ruonių vs.
- Skarulių k.
- Skikmų k.
- Slabadų vs.
- Slontiškių dv.
- Steigvilių k.
- Šumilių vs.
- Švitingavos vs.
- Trumpakojų k.
- Zilių dv.
- Žeimelio dv.
- Žeimelio mstl.
- Žyčiūnų k.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1877 | Bardiškiai | Ignas Lapinskas, knygnešys | 1935 |
| 1899 | Kūkai | Adolfas Lapšys, teisininkas | 1942 |
| 1919 | Ruoniai | Emilija Daktaravičienė, gydytoja | |
| 1929 | Mažučiai | Petras Bėčius, agronomas | 1995 |
| 1936 | Geručiai | Algis Balaišis, karininkas | |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 26 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 59
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 692–715 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 23
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 701 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 715 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 27
- ↑ Versmė.lt