Kauno apskritis (LDK)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kauno apskritis
Powiat kowieński
Royal banner of the Grand Duchy of Lithuania.svg
1565 – 1795 Lesser Coat of Arms of Russian Empire.svg
 
Flag of the Kingdom of Prussia (1701-1750).svg
Kovienski paviet. Ковенскі павет.svg
Apskritis LDK sudėtyje
Administracinis centras Kaunas
Valsčiai 7 (1565)
1565-1795 Royal banner of the Grand Duchy of Lithuania.svg Trakų vaivadija
Gyventojų 91 147 (1790)
Plotas 6 045 km² (1790)

Kauno apskritis arba Kauno pavietas (lenk. Powiat kowieński) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administracinis vienetas, Vilniaus vaivadijos dalis. Administracinis centras – Kaunas[1].

Raida[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kauno apskritis formavosi lietuvių gentinės Neries žemės, buvusios Neries žemupyje ir Nemuno vidurupyje, teritorijoje. Sukūrus Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę pradėti formuoti administraciniai vienetai. Nuo 1398 m. Kauno pilyje reziduodavo seniūnai, ir Kauno seniūnija tapo vėlesnės apskrities pirmtake.

Tačiau tikroji apskritis suformuota 15641566 m. administracinės ir teismų reformos metu. Jos metu LDK teritorija buvo suskirstyta į pavietus (apskritis), kurios priskirtos vaivadijoms. Kauno pavietas buvo priskirtas Trakų vaivadijai (priklausė iki 1795 metų) ir įgavo aiškiai apibrėžtas ribas.

Vykstant ATR padalinimams, buvo pradėtos administracinės reformos. 1791 m. iš 20 pietinių apskrities parapijų buvo sudaryta nauja Prienų apskritis. Tačiau 1795 m. ATR teritoriją užėmus Rusijos imperijai, Kauno pavietas buvo panaikintas. Didžioji apskrities dalis atiteko Prūsijos karalystei (priskirtos Balstogės departamentui). Iš šiauriausios apskrities dalies su Kauno miestu ir prijungtų teritorijų šiauriau Nemuno suformuotas Kauno ujezdas.

Teritorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos Metrika Kauno pavieto teritoriją aprašo taip: „To pavieto siena: iš vienos pusės Nevėžio upe iki Upytės sienos; iš kitos pusės iki Vilkmergės sienos, prijungiant Kulvą ir Žeimius; iš trečios pusės prijungiant Vaiguvą ir po kairę Uogintus, palei Žiežmarių sieną; iš ketvirtos pusės į viršų Nemunu, prijungiant Barboriškes, iki jo karališkosios didenybės girios, iki Žemaitijos sienos“. Kauno miestas, turėjęs Magdeburgo teises, apskričiai nepriklausė.

Tuometinė Kauno apskritis apėmė daugiausia teritorijas į pietvakarius nuo Nemuno: dalį dabartinio Kauno rajono, taip pat Vilkaviškio, Prienų, Marijampolės rajonų savivaldybes.

Smulkesni apskrities vienetai buvo valsčiai. Sukūrimo metu apskričiai priklausė Kauno, Karmėlavos, Prienų, Darsūniškio, Birštono, Punios, Rumšiškių, Stakliškių ir kiti valsčiai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / Рэдкал.: Г. П. Пашкоў (гал. рэд.) і інш.; маст. З. Э. Герасімовіч. — Мн.: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. — Т. 2: Кадэцкі корпус — Яцкевіч. — 792 с.